Šiaulių valsčius

55°55′š. pl. 23°19′r. ilg. / 55.92°š. pl. 23.32°r. ilg. / 55.92; 23.32

Šiaulių valsčius
Laikotarpis: 15221950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šiauliai,
Vinkšnėnai (1868),
Sutkūnai (1877?–1915)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija XVI a. vidurys
Šiaulių apskritis (XVIII a. pabaiga)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1950)

Šiaulių valsčius (rus. Шавельская волость, taip pat Sutkūnų valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiauliai (carmečiu – Vinkšnėnai ir Sutkūnai).

Istorija

redaguoti

Nuo XV a. Šiaulių valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius, įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. 1524 m. birželio 11 d. Ldk Žygimanto Senojo raštu Šiaulių valsčius (pavietas) perduotas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. 1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas. 1667 m. paviete buvo 75 bajorų dūmai. Iki XVIII a. valsčius priklausė Šiaulių ekonomijai. XVIII a. pabaigoje valsčius panaikintas.

Atkurtas 1861 m. panaikinus baudžiavą, faktiškai pradėjo veikti 1864 m. Kauno gubernijoje.[2] Valsčiui priklausė Bridai, Kėbliai, Sutkūnai, Vinkšnėnai, Jurgeliškė, Mėsmedis, Smilgiai, Stirvaičiai, Aukštrakiai, Pakarčiūnai, Masiuliškės, Vijoliai ir Balių vienkiemis. Sutkūnų kaime caro valdžia įkūrė valsčiaus centrą, kuris administravo visą Gubernijos dvaro teritoriją. Valsčiaus reikalams 18641865 m. pastatytas ilgas medinis namas, kurio vienoje pusėje įsikūrė valsčiaus administracija. Dirbo 5 aukštesnės valdžios skirti žmonės viršaitis, raštininkas, policininkas, taikos teisėjas ir mokytojas. Visi tarnautojai buvo iš kitur atvykę rusai. Draudė kalbėti lietuviškai. Dvarininkai ir bajorai valsčiui nebuvo pavaldūs.[3]

Valsčius veikė visu XX a. tarpukariu. Po 1923 m. 1 vietovė prijungta iš Gruzdžių valsčiaus. Šiaulių valsčius galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šiaulių rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 6112 539 kiemai [4] 3 seniūnijos 58
1923 m.[5] 437 11 497 2408
1932 m. 348 10061 15 seniūnijų [6]
1949-01-01
(išsamiau)
407 13 apylinkių [7]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Aleksandrija Aleksandrijos seniūnija -
Andrijava Andrejavos seniūnija -
Aukštelkė Aukštelkių seniūnija Aukštelkės apylinkė
Bertužiai - Bertužių apylinkė
Bridai Bridų seniūnija Bridų apylinkė
Daušiškiai Daušiškių seniūnija Daušiškių apylinkė
Džiuikiai Džiuikų seniūnija Džiuikių apylinkė
Ilgviečiai Ilgviečių seniūnija -
Kairiai Kairių seniūnija Kairių apylinkė
Kirbaičiai Kirbaičių seniūnija Kirbaičių apylinkė
Kužiai Kužių seniūnija Kužių apylinkė
Lieporiai - Lieporių apylinkė
Lingailiai - Lingailių apylinkė
Lukšiai - Lukšių apylinkė
Mikailaičiai Mikailaičių seniūnija -
Radviliai Radvilių seniūnija -
Šapnagiai Šapnagių seniūnija Šapnagių apylinkė
Verduliai Verdulių seniūnija -
Vinkšnėnai Vinkšnėnų seniūnija Vinkšnėnų apylinkė
Iš viso: 15 seniūnijų 13 apylinkių

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 11 497 žmonės:[11]

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1863 Juodžiai Naftalis Fridmanas, žydų politikas ir advokatas 1921
1903 Vaišnoriai Stasys Lūšys, ekonomistas 1980
1908 Juodinkiai Antanas Lešinskas, agronomas 1976
1917 Žeimiai Anastazas Janulis, pasipriešinimo dalyvis 1989
1920 Voveriškiai Vaclovas Dargužas, veterinaras 2009
1942 Pykuoliai Jurgis Juozapaitis, kompozitorius

Šaltiniai

redaguoti
  1. Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  2. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  3. Steponas Balčiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 41 psl.
  4. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  5. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  6. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  7. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 699 psl.
  9. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 712–713 psl.
  10. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 133
  11. 1923 m. surašymo duomenys