Šiaulių valsčius
Koordinatės: 55°55′š. pl. 23°19′r. ilg. / 55.92°š. pl. 23.32°r. ilg.
| Šiaulių (Sutkūnų) valsčius | ||
|---|---|---|
| ||
  | ||
| Valstybė |  Lietuva
| |
| Administracinis centras | Šiauliai, Vinkšnėnai (1868), Sutkūnai (XX a. pradžia) | |
| XVI a. vidurys | Žemaitijos seniūnija | |
| XVIII a. pabaiga | Šiaulių reparticija | |
| 1861–1950 m. | Šiaulių apskritis | |
Šiaulių valsčius (rus. Шавельская волость; XIX a. Sutkūnų valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje. Centras – Šiauliai, carmečiu – Vinkšnėnai ir Sutkūnai.
IstorijaKeisti
Nuo XV a. Šiaulių valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1522 m. minimas Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės Šiaulių valsčius, įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. 1524 m. birželio 11 d. Ldk Žygimanto Senojo raštu Šiaulių valsčius (pavietas) perduotas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. 1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas. 1667 m. paviete buvo 75 bajorų dūmai. Iki XVIII a. valsčius priklausė Šiaulių ekonomijai.
XVIII a. pabaigoje valsčius panaikintas. Atkurtas 1861 m. panaikinus baudžiavą kaip Sutkūnų valsčius, kuris faktiškai pradėjo veikti 1864 m. Valsčiui priklausė Bridai, Kėbliai, Sutkūnai, Vinkšnėnai, Jurgeliškė, Mėsmedis, Smilgiai, Stirvaičiai, Aukštrakiai, Pakarčiūnai, Masiuliškės, Vijoliai ir Balių vienkiemis. Sutkūnų kaime caro valdžia įkūrė valsčiaus centrą, kuris administravo visą Gubernijos dvaro teritoriją. Valsčiaus reikalams 1864–1865 m. pastatytas ilgas medinis namas, kurio vienoje pusėje įsikūrė valsčiaus administracija. Dirbo 5 aukštesnės valdžios skirti žmonės viršaitis, raštininkas, policininkas, taikos teisėjas ir mokytojas. Visi tarnautojai buvo iš kitur atvykę rusai. Draudė kalbėti lietuviškai. Dvarininkai ir bajorai valsčiui nebuvo pavaldūs. [2]
1913 m. valsčius minimas jau Šiaulių pavadinimu su centru Sutkūnuose. Šis valsčius veikė visu XX a. tarpukariu. Šiaulių valsčius galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šiaulių rajonui (13 apylinkių).
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Kiti teritoriniai vienetai | Gyvenvietės |
| 1923[3] | 437 | 11.497 | 2408 | ||
| 1949[4] (išsamiau) |
407 | 13 apylinkių | |||
Tautinė sudėtisKeisti
Apylinkės 1949 m.Keisti
Žymūs žmonėsKeisti
| Valsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
|---|---|---|---|
| Gimimo metai | Gimimo vieta | Asmuo | Mirties metai |
| 1863 | Juodžiai | Naftalis Fridmanas, žydų politikas ir advokatas | 1921 |
| 1903 | Vaišnoriai | Stasys Lūšys, ekonomistas | 1980 |
| 1908 | Juodinkiai | Antanas Lešinskas, agronomas | 1976 |
| 1917 | Žeimiai | Anastazas Janulis, pasipriešinimo dalyvis | 1989 |
| 1920 | Voveriškiai | Vaclovas Dargužas, veterinaras | 2009 |
| 1942 | Pykuoliai | Jurgis Juozapaitis, kompozitorius | |
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Žemaitijos seniūnija. Edvardas Gudavičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Steponas Balčiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 41 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. (Epaveldas.lt)
- ↑ 1923 m. surašymo duomenys