Šiaulių valsčius

Šiaulių (Sutkūnų) valsčius
Laikotarpis: 1522 – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Šiauliai, Vinkšnėnai (1868), Sutkūnai (XX a. pradžia)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija	XVI a. vidurys Šiaulių apskritis (XVIII a. pabaiga)
Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (1861–1915)
Lietuva
	Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1950)

Šiaulių valsčius (rus. Шавельская волость, taip pat Sutkūnų valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiauliai (carmečiu – Vinkšnėnai ir Sutkūnai).

Istorija

Nuo XV a. Šiaulių valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius, įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. 1524 m. birželio 11 d. Ldk Žygimanto Senojo raštu Šiaulių valsčius (pavietas) perduotas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. 1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas. 1667 m. paviete buvo 75 bajorų dūmai. Iki XVIII a. valsčius priklausė Šiaulių ekonomijai.

XVIII a. pabaigoje valsčius panaikintas. Atkurtas 1861 m. panaikinus baudžiavą, faktiškai pradėjo veikti 1864 m. Valsčiui priklausė Bridai, Kėbliai, Sutkūnai, Vinkšnėnai, Jurgeliškė, Mėsmedis, Smilgiai, Stirvaičiai, Aukštrakiai, Pakarčiūnai, Masiuliškės, Vijoliai ir Balių vienkiemis. Sutkūnų kaime caro valdžia įkūrė valsčiaus centrą, kuris administravo visą Gubernijos dvaro teritoriją. Valsčiaus reikalams 1864–1865 m. pastatytas ilgas medinis namas, kurio vienoje pusėje įsikūrė valsčiaus administracija. Dirbo 5 aukštesnės valdžios skirti žmonės viršaitis, raštininkas, policininkas, taikos teisėjas ir mokytojas. Visi tarnautojai buvo iš kitur atvykę rusai. Draudė kalbėti lietuviškai. Dvarininkai ir bajorai valsčiui nebuvo pavaldūs. Valsčius veikė visu XX a. tarpukariu, galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šiaulių rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1923	437	11 497	2408
1949-01-01 (išsamiau)	407			13 apylinkių

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Apylinkė, 1949 m.
Aukštelkė	Aukštelkės apylinkė
Bertužiai	Bertužių apylinkė
Bridai	Bridų apylinkė
Daušiškiai	Daušiškių apylinkė
Džiuikiai	Džiuikių apylinkė
Kairiai	Kairių apylinkė
Kirbaičiai	Kirbaičių apylinkė
Kužiai	Kužių apylinkė
Lieporiai	Lieporių apylinkė
Lingailiai	Lingailių apylinkė
Lukšiai	Lukšių apylinkė
Šapnagiai	Šapnagių apylinkė
Vinkšnėnai	Vinkšnėnų apylinkė
Iš viso:	13 apylinkių

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 11 497 žmonės:

• Lietuviai - 97,31% (11188);
• Rusai - 1,6% (185);
• Latviai - 0,43% (49);
• Žydai - 0,19% (22);
• Vokiečiai - 0,16% (18);
• Lenkai - 0,1% (12);
• Baltarusiai - 0,03% (4);
• Kiti - 0,17% (19).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1863	Juodžiai	Naftalis Fridmanas, žydų politikas ir advokatas	1921
1903	Vaišnoriai	Stasys Lūšys, ekonomistas	1980
1908	Juodinkiai	Antanas Lešinskas, agronomas	1976
1917	Žeimiai	Anastazas Janulis, pasipriešinimo dalyvis	1989
1920	Voveriškiai	Vaclovas Dargužas, veterinaras	2009
1942	Pykuoliai	Jurgis Juozapaitis, kompozitorius