Šiaulių valsčius

Šiaulių (Sutkūnų) valsčius
Laikotarpis: 15221950 m.
Lithuania adm location map.svg
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Šiauliai,
Vinkšnėnai (1868),
Sutkūnai (XX a. pradžia)
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Žemaitijos seniūnija XVI a. vidurys
Šiaulių apskritis (XVIII a. pabaiga)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Tarybų Sąjunga Tarybų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1950)

Šiaulių valsčius (rus. Шавельская волость, taip pat Sutkūnų valsčius) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje. Centras – Šiauliai (carmečiu – Vinkšnėnai ir Sutkūnai).

IstorijaKeisti

Nuo XV a. Šiaulių valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[1] 1522 m. minimas LDK Šiaulių valsčius, įsikūręs buvusios Šiaulių žemės teritorijoje. 1524 m. birželio 11 d. Ldk Žygimanto Senojo raštu Šiaulių valsčius (pavietas) perduotas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. 1531 m. minimas Šiaulių vaitas Laurynas. 1667 m. paviete buvo 75 bajorų dūmai. Iki XVIII a. valsčius priklausė Šiaulių ekonomijai.

XVIII a. pabaigoje valsčius panaikintas. Atkurtas 1861 m. panaikinus baudžiavą, faktiškai pradėjo veikti 1864 m. Valsčiui priklausė Bridai, Kėbliai, Sutkūnai, Vinkšnėnai, Jurgeliškė, Mėsmedis, Smilgiai, Stirvaičiai, Aukštrakiai, Pakarčiūnai, Masiuliškės, Vijoliai ir Balių vienkiemis. Sutkūnų kaime caro valdžia įkūrė valsčiaus centrą, kuris administravo visą Gubernijos dvaro teritoriją. Valsčiaus reikalams 18641865 m. pastatytas ilgas medinis namas, kurio vienoje pusėje įsikūrė valsčiaus administracija. Dirbo 5 aukštesnės valdžios skirti žmonės viršaitis, raštininkas, policininkas, taikos teisėjas ir mokytojas. Visi tarnautojai buvo iš kitur atvykę rusai. Draudė kalbėti lietuviškai. Dvarininkai ir bajorai valsčiui nebuvo pavaldūs.[2] Valsčius veikė visu XX a. tarpukariu, galutinai panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Šiaulių rajonui (13 apylinkių).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1923[3] 437 11 497 2408
1949-01-01
(išsamiau)
407 13 apylinkių [4]

SuskirstymasKeisti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[5]
Aukštelkė Aukštelkės apylinkė
Bertužiai Bertužių apylinkė
Bridai Bridų apylinkė
Daušiškiai Daušiškių apylinkė
Džiuikiai Džiuikių apylinkė
Kairiai Kairių apylinkė
Kirbaičiai Kirbaičių apylinkė
Kužiai Kužių apylinkė
Lieporiai Lieporių apylinkė
Lingailiai Lingailių apylinkė
Lukšiai Lukšių apylinkė
Šapnagiai Šapnagių apylinkė
Vinkšnėnai Vinkšnėnų apylinkė
Iš viso: 13 apylinkių

GyventojaiKeisti

Tautinė sudėtisKeisti

1923 m. gyveno 11 497 žmonės:[6]

Žymūs žmonėsKeisti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1863 Juodžiai Naftalis Fridmanas, žydų politikas ir advokatas 1921
1903 Vaišnoriai Stasys Lūšys, ekonomistas 1980
1908 Juodinkiai Antanas Lešinskas, agronomas 1976
1917 Žeimiai Anastazas Janulis, pasipriešinimo dalyvis 1989
1920 Voveriškiai Vaclovas Dargužas, veterinaras 2009
1942 Pykuoliai Jurgis Juozapaitis, kompozitorius

ŠaltiniaiKeisti

  1. Žemaitijos seniūnija (parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
  2. Steponas Balčiūnas. Brydė Saulės žemėje. Šiauliai, Saulės delta, 2010 m., 41 psl.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 129
  5. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 133
  6. 1923 m. surašymo duomenys