Lielupė

Lielupė
Lielupė ties Mežuotne
Lielupė ties Mežuotne
Ilgis 119 km
Baseino plotas 17 600 km²
Vidutinis debitas 106 m³/s
Ištakos Mūša, Nemunėlis
Žiotys Rygos įlanka
Šalys Latvija
Commons-logo.svg Vikiteka LielupėVikiteka

Liẽlupė (latv. Lielupe) – antra pagal baseino plotą Latvijos upė (po Dauguvõs).

Nuo Jel̃gavos iki Rygõs laivuojama. Prie Jū́rmalos upė naudojama vandens sportui.[1]

Lielupė nuo Mèžuotnės piliakalnio
Lielupės pradžia – Mūšà (lat. Mūsa) kairėje, Nemunė̃lis (lat. Mēmele) dešinėje

EtimologijaKeisti

Upėvardis kildinamas iš latv. liels („didelis“); taigi, Lielupė – „didžioji upė“.[2]

TėkmėKeisti

Lielupė prasideda už Baũskės, kur susilieja iš Lietuvos atitekančios Nemunė̃lis ir Mūšà. Teka į šiaurės vakarus Vidurio Latvijos žemuma pro Je­l̃gavą, žemupyje – Pajūrio žemuma. Pačiame žemupyje priartėjusi prie pajūrio kopų gūbrio pasuka į šiaurės rytus ir 30 km vingiuoja palei Rygos įlankos krantą. Į pietus nuo Jūrmalos Lielupė šakojasi į dvi šakas: viena įteka į Rygos įlanką, kita (Bùliupė) – į Daũguvą. Senovėje Lielupė įtekėdavo į Daũguvą, bet 1697 m., susikimšus ledams, ji per kopas prasiveržė į jūrą prie Bolderajos. 1755 m. susiformavo dabartinis įtekėjimas į jūrą.

HidrologijaKeisti

 
Lielupės baseinas (hidrologija)

Lielupė yra 119 km ilgio. Vagos plotis iki Jelgavos 75–120 m, nuo Jel̃gavos iki žiočių 120–190 m, gylis atitinkamai 0,7–4 m. ir 2–7 m. Vidutinis nuolydis 0,06 m/km. Srovės greitis 0,1–0,2 m/s. Vidutinis debitas 106 m³/s, didžiausias – 1380 m³/s, minimalus – 10,6 m³/s. Debitas žemiau Bauskės: vidutinis 57,3, didžiausias 2430 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 114 m³/s. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: žemiau Bauskės vidutinė 3,6, didžiausia 6,1; ties Jel̃gava vidutinė 2,9, didžiausia 4,5 m; ties Jūrmala vidutinė 1,8, didžiausia 2,9 m. Metinis vandens nuotėkis 3,54 km³.

Upės nuolydis labai mažas, vaga plati. Pavasario poplūdžio metu smarkiai ištvinsta, taip pat patvinsta ir po vasaros liūčių.

Intakai ir gyvenvietėsKeisti

Turi 250 intakų, didžiausi: Garuoza, Iecava, Babytės ežero protaka Spuniupė (dešinieji); Kaucytė, Yslykis, Švitinys, Šešėvė, Virčiuvis, Platonis, Švėtė, Džūkstė (kairieji).

Pagrindinės gyvenvietės prie Lielupės: Bauskė, Mežuotnė, Emburgas, Anė, Jelgava, Valgundė, Kalnciemas, Gatciemas, Jūrmala.

 
Lielupė nuo Mežuotnės tilto

ŠaltiniaiKeisti

  1. Algirdas Rainys. Lielupė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 135 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. 190 psl., – Vilnius: Mokslas, 1981.

NuorodosKeisti