Kalno Grikštai
{{#if:300px
Minijos slėnyje esančios vakarinės kaimo dalies vaizdas iš pietryčių pusės. 1984 m.
Kalno Grikštai
Kalno Grikštai
55°51′07″š. pl. 21°23′53″r. ilg. / 55.852°š. pl. 21.398°r. ilg. / 55.852; 21.398 (Kalno Grikštai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Gyventojų (2011) 4
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kálno Grikštaĩ
Kilmininkas: Kálno Grikštų̃

Kalno Grikštai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės pietinėje dalyje, į pietryčius nuo Raguviškių ir į šiaurę nuo Baublių, Minijos kairiajame krante, abipus jos intako Kartenalės II upelio. Kaimui priklauso 228,93 ha plotas.[2] Jame registruotos 3 vienkieminės sodybos, priešistorinė gyvenvietė, kapinynas, Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu ir Kačaičių piliakalnis.

Etimologija

redaguoti

Vietovardis kilo iš pirmojo naujakurio asmenvardžio Grikštas daugiskaitos formos. Seniau kaimas vadintas Grikštais, o nuo XIX a. antrosios pusės – Kalno Grikštais, rečiau – Kalnų Grikštais. Šią vietovardžio formą nulėmė geografinė vietovės padėtis: žvelgiant nuo Minijos slėnio ar priešingo upės kranto kaimas atrodė tarsi stovįs ant kalno. Be to, tokiu būdu siekta atskirti šią vietovę nuo kitų, šalia Mikoliškių buvusių Grikštų, kuriuos imta vadinti Medės Grikštais.

Rašytiniuose šaltiniuose vietovardis rašomas lenk. Grykszty, Gryszta, rus. Гришта, Калногрикшты, liet. Kalnogrikštai, Kalno Grikštai. Tarmiškai kaimas vadinamas žem. Kalna Grėkštā.

Geografija

redaguoti

Rytuose Kalno Grikštai ribojasi su Budriais, pietuose – su Baubliais, o vakaruose ir šiaurės vakaruose – su Raguviškiais. Šiaurėje nuo Nausodžio kaimą skiria valstybinis Mišučių miškas.

Vakariniu žemių pakraščiu vingiuoja Minija, į kurią įteka rytų – vakarų kryptimi centrine dalimi tekanti Kartenalė II, vietos gyventojų kitaip vadinama Didžiąja Kartenale arba Kartenale. Į ją kaimo viduryje įteka bevardis upelis, kurio didesnioji dalis paversta melioracijos kanalu.

Centrine dalimi šiaurės – pietų kryptimi eina kelias  2314  RaguviškiaiBaubliaiŽutautai , kuris šiaurėje įsilieja į kelią  2312  KretingaRaguviškiaiBudriai .

Istorija

redaguoti

Prie Minijos ir Kartenalės II santakos išlikusios senovės gyvenvietės, kapinynas ir piliakalniai liudija, kad žmonės čia gyveno jau priešistoriniais laikais: I tūkstantmečio pr. m. e. pabaigoje – XIII a.[3]

 
Kalno Grikštų (Гришта) kaimo 1868 m. planas. Ištrauka iš Rusijos generalinio štabo parengto Kretingos apylinkių žemėlapio
 
Kalno Grikštų (Gryszta) kaimo 1915 m. planas. Ištrauka iš Prūsijos karalystės karo kartografų parengto Kartenos apylinkių topografinio žemėlapio
 
Kalno Grikštų kaimo planas po Lietuvos žemės reformos. Ištrauka iš Lietuvos kariuomenės generalinio štabo apie 1939 m. išleisto Palangos–Kretingos apylinkių topografinio žemėlapio

Po karų su kryžiuočiais piliakalniai ir gyvenvietės buvo apleisti. Ištuštėjusi vietovė tapo Kartenos, nuo 1692 m. – Mišučių, dvaro valdų dalimi. Joje driekėssi dvaro miškai ir ganyklos, kuriomis taip pat naudojosi aplinkinių Baublių, Kačaičių ir Gudų (Gudgalio) kaimų valstiečiai. Augant žemdirbių skaičiui ir plečiantis ariamos žemės plotams, XVIII a. plėšininėje dvaro žemėje atsirado nausėdija, pavadinta Grikštais. Joje XIX a. pirmoje pusėje buvo 2 dūmai.[4] Išsinuomotoje žemėje įsikūrę baudžiauninkai prievoles atlikinėjo Mišučių dvare, o jų šeimų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Kartenos parapijos dvasininkai.

Kalno Grikštai buvo kupetinis kaimas. Jame 18661872 m. stovėjo 7 sodybos, pastatytos aukštumoje į rytus nuo senojo kelio NausodisBaubliai, abipus šiaurės – pietų kryptimi nutiestos, į Kartenalės II ir bevardžio upelio santakos slėnio šlaitą įsirėmusios gatvės.[5] Kaime įsikūrus dar vienai naujakurių šeimai, 1913 m. jame buvo 8 kiemai.[6]

Pietvakariniame žemių pakraštyje, Minijos slėnio terasoje veikė kapinės, kuriose laidotos vidurių šiltinės, dizenterijos ir kitų užkrečiamųjų ligų epidemijų aukos, savižudžiai, nekrikštai ir skenduoliai.[7]

Kitas kaimo plėtros šuolis kilo po Pirmojo pasaulinio karo, kai daugėjant valstiečių šeimų ir smulkėjant žemės sklypams, ūkių skaičius 1923 m. išaugo iki 13 kiemų.[8]. Kupetinis kaimas 1927 m. buvo išardytas ir išskirstytas į vienkieminius ūkius.[9] Senojoje gyvenvietėje liko 4–5 sodybos, o naujakuriai kūrėsi po visą kaimą ir prie abiejų į Baublius vedusių kelių matininko suformuotuose žemės sklypuose.

1935 m. sudarytas Žemės vardynas liudija, kad kaimą gyventojai tarpukariu vadino Kalnų Grikštais (žem. Grìkštā kàlnu). Savo vardus turėjo ir atskiros kaimo vietovės. Minijos slėnyje esantis liūnas vadintas žem. Atvanu, dauba rytinėje kaimo dalyje – žem. Bliūdu, lanka ūkininkų Stankaus ir Luko sklype – Gudvingiu (žem. Godvingiu), dauba ūkininko Dimgailos sklype – Šermukšnio daubele (žem. Šermokšne daubale), o Cirtauto žemėje esanti kalva – Smilčių kalneliu (žem. Smėltės kalnaliu). Drėgnas ariamos kaimo žemės laukas, kuriame dažnai telkšojo ančių pamėgta bala, vadintas Pylių pelkėmis, o status ir aukštas Kartenalės II šlaitas, nuo kurio atsiverdavo upės slėnio ir priešingo kranto panorama, buvo vadinamas Stačiosiomis. Šiaurės rytinėje kaimo dalyje buvo Palaivės – apie 50 ha drėgnų dirvų, Pabraukliškė – krūmokšniais apaugusi žemė, Urbeliškiai (žem. Orbeliškē) – nedidelis miškelis, taip pat Margiais vadinamas miškas. Kaimo pietvakariniame pakraštyje plytėjo Kordono dauba (žem. Kardūna dauba) – gilus Minijos klonis, nuo kurio į pietus, jau Baublių kaimo teritorijoje stovėjo carinės Rusijos laikais pastatytas kordonas – sienos sargybos postas.[10]

19401941 m. enkavedistai ir raudonarmiečiai šiaurinėje kaimo dalyje įrengė keletą betoninių dotų, priklausančių Molotovo linijai.

 
19401941 m. pastatytos Molotovo linijos dotas dešiniajame Kartenalės II krante priešais Minijos slėnį. 2018 m.

Sovietmečiu kilus partizaniniam pasipriešinimui prieš okupacinę valdžią, kovoje su stribais ir NKVDMGB vidaus kariuomenės kariais 1948 m. žuvo Žemaitijos partizanas, Kardo rinktinės Kadugio-Buganto kuopos narys Vytautas Miltakis-Keleivis. Kitas partizanas Petras Lukas ir jo brolis, partizanų ryšininkas Ignas Lukas 1948 m. buvo suimti ir išvežti į lagerius.[11] Ginkluotos kovos aukomis tapo Stasys Stonkus su motina Karolina, nušauti 1947 m.[12]

Per sovietų valdžios organizuotas deportacijas Kalno Grikštai 19481951 m. neteko 15 žmonių: į Krasnojarsko kraštą ir Irkutsko sritį buvo ištremti broliai Povilas, Juozas ir Steponas Lukai, jų pamotė Julijona Lukienė, Petras Stonkus su žmona Brone, vaikais Petru, Antanu ir Agripina, Kristina Vaišvilienė, Bronislava Dimgailienė su vaikais Stasiu, Feliksu, Virginija ir Kaziu.[13] Kazys Dimgaila tremtyje buvo nuteistas, išsiųstas į lagerį, kuriame 5 metus dirbo anglies kasyklose.[14] Julijona ir Juozas Lukai, tėvas ir sūnus Stonkai bei Bronė Stonkienė mirė tremtyje. Kitiems tremtiniams 1956–1958 m. buvo leista grįžti į gimtinę.

Represijų išvengę gyventojai 1948 m. buvo priversti įstoti į kolūkį, pavadintą Jaunąja Gvardija. Įsibėgėjus kolūkio dirbamų laukų plėtrai, kolūkiečiai paliko melioratorių griaunamas savo gimtąsias sodybas ir kėlėsi į Baublius ar kitas gyvenvietes. Kaime beliko Kartenalės II pakrantėje prie kelio esanti vienintelė sodyba, netrukdžiusi kolūkinės žemėnaudos plėtrai.

Atgimimo laikotarpiu seniausioje kaimavietės dalyje įsikūrė pirmoji į kaimą sugrįžtančių naujakurių sodyba.

Tikslinant gyvenamųjų vietovių teritorijų ribas, 2016 m. prie Kalno Grikštų buvo prijungta dalis sovietmečiu išnykusių Notiškės ir Kačaičių kaimų žemių. Tačiau tuo pat metu kaimas prarado dalį pietinių savo žemių su senosiomis kapinėmis, kurios atiteko Baubliams.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mišučių seniūnija, Kartenos valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
19191940 m. Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19401941 m. Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
19411944 m. Baublių seniūnija, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Ostlando Lietuvos generalinė sritis
19441950 m. Baublių apylinkė, Kartenos valsčius, Kretingos apskritis
19501953 m. Baublių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
19531963 m. Baublių apylinkė, Kretingos rajonas
19631995 m. Žalgirio apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m. Žalgirio seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2011 m.
1902 m.[15] 1923 m.sur.[16] 1959 m.sur.[17] 1970 m.sur.[17] 1979 m.sur.[18] 1989 m.sur.[19] 2001 m.sur.[20] 2011 m.sur.[21]
64 80 64 44 3 4 4 4


Kultūros paveldas

redaguoti

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
  2. Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimas „Dėl Kretingos rajono Vydmantų seniūnijos įsteigimo ir Kretingos rajono savivaldybės seniūnijų aptarnaujamų teritorijų ribų nustatymo. – Kretinga, 2016 m. gruodžio 22 d. – Nr. T2-320. – L. 6
  3. Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – (Vilnius: Versmė, 2002–2005). – T. 1 (2). – P. 206–207
    Julius Kanarskas. Kalno Grikštų priešistorės liudininkai. – Švyturys. – 2017 m. rugsėjo 23 d. – P. 5-6
    Julius Kanarskas. Kačaičiai. Kaimas tarp dviejų Kartenalių. – Švyturys. – 2019 m. balandžio 27. – P. 5
  4. Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 152
  5. Карта губерній ковенской, курляндской и части Пруссіи. – Рядъ X, листъ 1. – 1872 г.
  6. Карта Ковенск. губ. и части Пруссіи. – VIII-10. – Тельшевск. и Россіенск. уѣзд. – Съёмка 1895 года. – Печатано въ XI-1913 г.
  7. Julius Kanarskas. Kalno Grikštų kaimo kapinės (Žalgirio apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1993. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 198
  8. Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 113 (Kalnogrikštų k.)
  9. Kretingos apskrities žemėtvarkos planų sąrašas. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. f. 16, b. 85. – L. 2
  10. Kartenos valsčiaus vietovardžiai Lietuvos žemės vardyno anketose. – Parengė Povilas Krikščiūnas. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 979-980
  11. Lietuvos gyventojų genocidas, 1948, – Vilnius: LGGRTC, 2007. – T. 3, d. 1 (A-M). – P. 806, 807, 932
  12. Stanislava Petraitienė. Brangi tylos kaina. – Švyturys. – 1966 m. liepos 28 d. – P. 3
  13. 1941-1952 metų Lietuvos tremtiniai. – Vilnius: Vidaus reikalų ministerija, 1993. – Kn. 1. – P. 431, 444-445, 457, 462
  14. Kartenos valsčiaus gyventojai, nukentėję nuo sovietų režimo (sąrašas). – Parengė Danguolė Gedgaudienė, Julius Kanarskas, Veronika Simutienė. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 344
  15. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  16. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  17. 17,0 17,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  18. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  19. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  20. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  21. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Nuorodos

redaguoti

Aplinkinės gyvenvietės

  KRETINGA -10 km
Raguviškiai – 2 km
Rubuliai – 6 km
Mišučiai – 3 km
KARTENA – 10 km
Budriai – 5 km
 
Būdviečiai – 3 km
Petrikaičiai – 6 km
     
     
     
Žutautai – 5 km
Jokūbavas – 4 km Baubliai – 2 km
GARGŽDAI – 16 km
Mikoliškiai – 8 km