Vytautas Mažiulis
| Vytautas Mažiulis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnai,  Lietuva
|
| Mirė | 2009 m. balandžio 11 d. (82 metai) Vilnius, Lietuva
|
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tautybė | lietuvis |
| Veikla | kalbininkas |
| Sritis | kalbotyra |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Vytautas Juozapas Mažiulis (1926 m. rugpjūčio 20 d. Rokėnuose, Dusetų valsčius – 2009 m. balandžio 11 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) – Lietuvos kalbininkas, baltistas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
Biografija
redaguotiMokėsi Rokiškio gimnazijoje. 1952 m. Vilniaus universitete baigė klasikinę filologiją. 1952–1955 m. Maskvos universiteto Bendrosios ir lyginamosios istorinės kalbotyros katedros aspirantas. Nuo 1962 m. SSKP narys. 1969 m. filologijos mokslų daktaras. 1976 m. Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys. 1976 m. Mainco mokslo ir literatūros akademijos, 1983 m. Milano kalbininkų draugijos narys korespondentas, 1991 m. Latvijos universiteto garbės daktaras.
1955–1996 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1968–1973 m. Lietuvių kalbos, 1973–1988 m. Baltų filologijos katedros vedėjas; nuo 1969 m. profesorius. 1958–1960 m. dirbo ir Lietuvių kalbos ir literatūros institute. 1970–1996 m. redagavo tęstinį leidinį „Baltistica“. 1979–1989 m. Lietuvos orientalistų asociacijos prezidentas. 1983–2004 m. Tarptautinės baltų ir slavų santykių tyrinėjimų komisijos pirmininkas.
1996 m. Vytautas Mažiulis savo 38-erių metų žmonai kalbininkei, mokslų daktarei Irenai Remenytei-Mažiulienei sudavė 87 smūgius. Moteris mirė kraujui išsiliejus į smegenis.[1][2][3]
Mokslinė veikla
redaguotiPagrindinis tyrimų objektas – baltų kalbos, daugiausia prūsų kalba, etimologija, senieji baltų ir slavų kalbų santykiai, baltų prokalbės formų rekonstrukcija. Studijose pateikiama originali baltų kalbų kilmės, jų santykių su kitomis indoeuropiečių kalbomis teorija. Parengė veikalą „Prūsų kalbos paminklai“, jo pirmoje dalyje skelbiami fotografuotiniai tekstai ir studija apie prūsus, jų kalbą, rašybą, antroje – transliteruoti tekstai, vertimai į lietuvių kalbą, lietuvių – prūsų, vokiečių – prūsų ir atgalinis prūsų kalbų žodynas. Redagavo 1958 m. Kazimiero Būgos Rinktinių raštų t. 1, 1986 m. – Pilypo Ruigio veikalą „Lietuvių kalbos kilmės, būdo ir savybių tyrinėjimas“. Paskelbė straipsnių apie lietuvių k. skaitvardžius, prūsų k. fonetiką, morfologiją, leksiką, kitas baltų kalbas, baltų ir slavų kalbų santykius.[4]
Bibliografija
redaguoti- Pasaulio kalbos, 1958 m.
- Lietuvių kalbos gramatika, t. 1, vienas autorių, 1965 m.
- Prūsų kalbos paminklai, 2 d. 1966–1981 m.
- Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai: Deklinacija, 1970 m.
- Iš diachroninės slavų ir baltų kalbų morfologijos, su V. Žuravliovu, rusų kalba, 1978 m.
- Pasaulio tautų kalbos, 1979 m., 2001 m.
- Prūsų kalbos etimologijos žodynas, 4 t. 1988–1997 m.
- Prūsų kalbos istorinė gramatika, 2004 m.
Įvertinimas
redaguoti- 1973 m. – LTSR valstybinė premija už knygą „Baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų santykiai“
- 1993 m. – Gedimino 5 laipsnio ordinas
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aušrinė Šėmienė (2014-06-04). „Mauči, boba, tuoj gausi į snukį“. tv3.lt. Nuoroda tikrinta 2021-02-04.
- ↑ D. Kaunas, red. (2011). Akademija ir akademikai atsiminimuose (PDF). Vilnius: Lietuvos mokslų akademija. p. 103. ISBN 978-9986-08-054-1.
- ↑ Lietuvių kalbos enciklopedija. – V., 1999. – P. 527.
- ↑ Algirdas Sabaliauskas. Vytautas Mažiulis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 504 psl.