Žodynas – žodžių sąrašas su jų reikšmėmis (apibrėžimais). Priimta nurodyti ir kokia tai kalbos dalis (daiktavardis, veiksmažodis, ar net prieveiksmis). Kai kuriose kalbose žodžiai gali būti skirtingų formų, bet tik lemos forma pateikiama kaip pagrindinė žodyno reikšmė. Dažniausiai žodynai sutinkami knygų pavidalu, gali būti ir iliustruoti. Taip pat žodynu gali būti vadinama kalbos, tarmės, šnektos ar kitokio kalbinio darinio žodžių visuma – leksika.

Žodynas
1713 m. Dictionarium Trium Lingvarum in usum Studiosæ Iuventutis leidimo antraštinis puslapis

Žodynai gali būti:

  • Kalbos (pvz., lietuvių). Tai žodžių rinkinys su kiekvieno iš jų reikšmės aprašymu. Nurodomos žodžio formos, etimologija, tarimas, vartosenos pagalba, sakinių pavyzdžiai.
  • Ortografiniai – tik žodžių rinkiniai be reikšmių aprašymo.
  • Dvikalbiai (pvz., lietuvių – kinų).
  • Frazeologiniai, terminologiniai, biografiniai, tematiniai, enciklopediniai.

Istorija redaguoti

Vienas iš seniausių žinomų žodynų, iki šiol išlikęs sutrumpintos formos, buvo autoriaus Verrius Flaccus parašytas lotyniškai, valdant imperatoriui Augustui, ir vadinosi De Significatu Verborum („Apie žodžių reikšmes“). Tai buvo sunkių ir senovinių žodžių sąrašas, kurių vartosena buvo iliustruota citatomis iš ankstesnių romėnų autorių.

1620–1629 m. Vilniuje išleistas Konstantino Sirvydo lenkųlotynųlietuvių Dictionarium Trium Lingvarum („Trijų kalbų žodynas“) – seniausias lietuvių kalbos žodynas, kurio išlikę egzemplioriai nėra defektiniai. Tai buvo antrasis Sirvydo žodynas.

Nuorodos redaguoti

 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas žodynas