Fonetika
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Fonetika (iš gr. φωνή 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus). Fonetika nepainiotina su fonologija, kuri kalbos garsus nagrinėja kaip kalbos sistemos dalį (aprėpia ir sintaksę, žodyną).
Fonetikos mokslas buvo žinomas jau prieš 2500 m. senovės Indijoje.
Fonetikos skirstymas
redaguoti- Artikuliacinė fonetika – nagrinėja žmogaus kalbos padargų veiklą tariant skirtingus garsus.
- Akustinė fonetika – nagrinėja kalbos akustiką: garso harmoniją, dažnį, garso bangų savybes.
- Girdimoji fonetika – nagrinėja kalbos priėmimą ir garso apdirbimo sistemą.
- Kartais išskiriama teisinė fonetika, kuri tiria kalbos garsus teisiniu požiūriu.
Garsai lietuvių kalboje
redaguotiBalsis gali paveikti vieną ar kelis prieš jį einančius priebalsius. Pvz.: pervežti (r ir v minkšti)
- Pusbalsiai (j, l, m, n, r, v)
- Dvigarsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Fonetiškai nagrinėjant reikia pažymėti, ar tai yra du garsai, ar vienas garsas.
- Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.