Fonetika

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Fonetika (iš gr. φωνή 'garsas') – kalbotyros mokslo šaka, nagrinėjanti fizinę žmogaus kalbą (kalbos garsus). Fonetika nepainiotina su fonologija, kuri kalbos garsus nagrinėja kaip kalbos sistemos dalį (aprėpia ir sintaksę, žodyną).

Fonetikos mokslas buvo žinomas jau prieš 2500 m. senovės Indijoje.

Fonetikos skirstymasKeisti

Garsai lietuvių kalbojeKeisti

  • Balsiai (a, ą, o, ū…)
    • Trumpieji balsiai (a, e, i, o, u)
    • Ilgieji balsiai (a, ą, e, ę, ė, y, į, o, ū, ų)
    • Priešakinės eilės (i, į, y, e, ę, ė)
    • Užpakalinės eilės (a, ą, o, u, ų, ū)
  • Priebalsiai (b, c, g, p…)
    • Skardieji priebalsiai (b, d, dz, , g, h, z, ž)
    • Duslieji priebalsiai (c, č, ch, f, k, p, s, š, t)
    • Minkšti (jei stovi prieš i, į, y, e, ę, ė)
    • Kieti (jei stovi prieš a, ą, o, u, ų, ū ar stovi gale, pvz.: strypas)

Balsis gali paveikti vieną ar kelis prieš jį einančius priebalsius. Pvz.: pervežti (r ir v minkšti)

  • Pusbalsiai (j, l, m, n, r, v)
  • Dvibalsiai – du to paties skiemens garsai, kurie tariami sudaro glaudų junginį. Fonetiškai nagrinėjant reikia pažymėti, ar tai yra du garsai, ar vienas garsas.
  • Skiemuo – trumpiausias garsinės kalbos vienetas, susidedantis iš vieno arba kelių garsų. Jo pagrindą sudaro balsis arba dvigarsis.
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas fonetika