Vilkijos valsčius
55°02′š. pl. 23°35′r. ilg. / 55.04°š. pl. 23.59°r. ilg.
Vilkijos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1486 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Vilkija |
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė | |
Žemaitijos seniūnija | XVI a. vidurys |
Rusijos imperija | |
Kauno gubernija | Kauno apskritis (186?–1915) |
Lietuva | |
Kauno apskritis (1919–1940) | |
Trečiasis Reichas | |
Ostlandas | Kauno apskritis (1941–1944) |
Sovietų Sąjunga | |
Lietuvos TSR | Kauno apskritis (1944–1948) Vilkijos apskritis (1948–1950) |
Vilkijos valsčius (rus. Вилькiйская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorijoje, į šiaurės vakarus nuo Kauno. Centras – Vilkija.
Istorija
redaguotiValsčius minimas nuo 1486 m.,[1] tuo metu prie jo buvo prijungtos Gaižuvos, Paštuvos ir Pernaravos žemės. Nuo XV a. valsčius (pavietas) priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.[2] Manoma, kad tai buvo svarbiausias Ldk valsčius ir dvaras Žemaitijoje, kadangi žygiuose po Žemaitijos vėliava šio valsčiaus rinktinė žygiuodavo pirmoji. 1667 m. valsčiuje (paviete) buvo 472 bajorų dūmai. LDK Vilkijos valsčius buvo panaikintas 1793 m.[3]
Atkurtas XIX a. viduryje Kauno gubernijoje.[4] XX a. tarpukariu valsčiuje buvo 2 girininkijos (Vilkijos ir Padauguvos), keli malūnai, plytinės.[5]
1944 m. gruodžio 22 d. NKVD 3-ojo pasienio pulko batalionas 5 km į rytus nuo Vilkijos–Bubių kelio, Lygainių, Padauguvos (ar Padauguvėlės) ir kituose kaimuose sudegino 9 sodybas, nušovė 16 ir sudegino 4 žmones.[6] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Vilkijos rajonui (9 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1877 m. | 3983 | 359 kiemai [7] | 6 seniūnijos | 46 | |
1923 m. [8] | 175 | 7561 | 1534 | ||
1932 m. | 119 | 8083 | 11 seniūnijų [9] | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
153 | 10 apylinkių [10] |
Vadovai
redaguotiSuskirstymas
redaguotiPagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1932 m.[12] | Apylinkė, 1949 m.[13] |
---|---|---|
Batniava | Batnevos seniūnija | Batniavos apylinkė |
Jaučakiai | Jančikių seniūnija | Jaučakių apylinkė |
Kvesai | - | Kvesų apylinkė |
Padauguva | Padauguvos seniūnija | Padauguvos apylinkė |
Pagiriai | Paliesių seniūnija | Pagirių apylinkė |
Raubatoniai | Raubatonių seniūnija | Raubatonių apylinkė |
Ručkūnai | Ručkūnų seniūnija | - |
Rupunioniai | Rupunonių seniūnija | - |
Valmantiškiai | Valmantiškių seniūnija | Valmantiškių apylinkė |
Vilkija | Vilkijos I seniūnija, Vilkijos II seniūnija |
Vilkijos apylinkė |
Virbaliūnai | - | Virbaliūnų apylinkė |
Zauniškiai | Zauniškių seniūnija | Zauniškių apylinkė |
Iš viso: | 11 seniūnijų | 10 apylinkių |
Gyvenvietės
redaguoti1923 m. surašytos gyvenvietės:
- Adomkiškių vs.
- Anogrado k.
- Antalkių (Šudžių) k.
- Batniavos k.
- Bernariškių plv.
- Beiniūnų k.
- Bružės k.
- Bubių k.
- Daugužių dv.
- Deksnių vs.
- Dūdų k.
- Dulkių k.
- Gaigalų k.
- Gailiūnų k.
- Galinės vs.
- Gaižuvos dv.
- Gineitų k.
- Gineikių k.
- Girnikų k.
- Grigalaukio vs.
- Guknės vs.
- Jagminiškio dv.
- Jaučiakių k.
- Karklės vs.
- Klampiosios vs.
- Klenavos Būdos vs.
- Kriemalos k.
- Kvesų k.
- Kvesų plv.
- Laigės k.
- Laučogrado plv.
- Lauksvidų plv.
- Ligainių k.
- Liesnapolio dv.
- Liepdvario vs.
- Lindikų k.
- Lipikiškių dv.
- Medinkos vs.
- Naujienos k.
- Naujatrebos-Būdos k.
- Paberupės vs.
- Pabiržės vs.
- Pačtuvos dv.
- Padauguvos k.
- Padauguvos dv.
- Padauguvėlės k.
- Paliesių k.
- Pastrunių vs.
- Patarpės vs.
- Pavejuonio k.
- Pašilių k.
- Pikelkos vs.
- Pundelių vs.
- Raubatonių k.
- Ringovės vs.
- Ručkūnų k.
- Ručkonių k.
- Rupunonių k.
- Stanislavos dv.
- Vaitkūnų plv.
- Valmantiškių k.
- Vilkijos k.
- Vilkijos dv.
- Virbaliūnų k.
- Zalakiškių plv.
- Zauniškių k.
- Žebiškių k.
- Žebiškėlių k.
- Žvirgždės k.
- Vilkijos mst.
- Paštuvos k.
- Lygainių k.
- Tolivardžių k.
- Gaiževos plv.
- Juodmiškio k.
- Ringovės k.
- Mironiškių k.
Gyventojai
redaguotiŽymūs žmonės
redaguotiValsčiuje gimę žymūs žmonės | |||
---|---|---|---|
Gimimo metai | Gimimo vieta | Žmogus | Mirties metai |
1923 | Antalkiai | Pranas Mikalauskas-Antalkis, prozininkas | 1997 |
1931 | Kvesai | Juozas Burneikis, inžinierius | 2005 |
1933 | Valmantiškiai | Alfonsas Vincentas Ambraziūnas, skulptorius | 2020 |
Šaltiniai
redaguoti- ↑ A. Makarevičius. Vilkijos valsčius feodalinėje Žemaitijoje (iki XVIII a. pabaigos). Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai, Istorija, XVI(2), 1976.
- ↑ Žemaitijos seniūnija(parengė Edvardas Gudavičius). Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2021-10-05).
- ↑ Vilkijos m. herbas. Archyvuota kopija 2023-06-01 iš Wayback Machine projekto. Krs.lt (tikrinta 2024-03-17).
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 150 psl.
- ↑ Istorija. Vilkijoskrastas.lt (tikrinta 2024-03-17).
- ↑ Lietuva 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, Vilnius, 2007. p. 289.
- ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 187
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 574 psl.
- ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 582 psl.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 190