Tytuvėnų apylinkė

55°35′š. pl. 23°12′r. ilg. / 55.59°š. pl. 23.20°r. ilg. / 55.59; 23.20

  Tytuvėnų apylinkė
Centras Tytuvėnai
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Tytuvėnų valsčius
Apskritis Kelmės apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Tytuvėnų rajonas (1950–1956)
Kelmės rajonas (1963–1995)
Sritis Šiaulių sritis
Dabartinė seniūnija
Tytuvėnų apylinkių seniūnija

Tytuvėnų apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vakarų Lietuvoje.

Istorija

redaguoti

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Tytuvėnų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Tytuvėnų rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Girininkų apylinkės. 1956 m. gruodžio 28 d. Tytuvėnams gavui miesto teises Tytuvėnų apylinkė panaikinta. Atkurta 1963 m. sausio 12 d. iš Aukštiškių apylinkės, Kubilių apylinkės ir Rūtelių apylinkės.[3] 1977 m. prijungta mažoji dalis Maironių apylinkės, 1986 m. – Kiaunorių apylinkė.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
Nebuvo [4]
1959-01-15 3995 ([5])
1970-01
(Išsamiau)
3598 56 kaimai, 1 viensėdis, 3 geležinkelio stočių gyvenvietės [6]
1972-10-01
(Išsamiau)
173,56 „Artojo“ kolūkis, „Gryžuvos“ kolūkis, Tytuvėnų tarybinis ūkis-technikumas, Tytuvėnų valstybinis medelynas [7] 56 kaimai, 2 gel. stočių gyvenvietės, 1 kaimo dalis
1976-07-01
(Išsamiau)
55 kaimai, 2 gel. stočių gyvenvietės, 2 kaimų dalys [8]
1979-01-17
(Išsamiau)
3116 55 kaimai, 1 viensėdis, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 2 kaimų dalys [9]
1985 m. „Gryžuvos“ kolūkis, Tytuvėnų sodininkystės tarybinis ūkis, Tytuvėnų tarybinis ūkis, Dubysos girininkija, Tytuvėnų girininkija, Užpelkių girininkija [10] Budraičiai, Bulavėnai, Pagryžuvys, Pašakarnis, Šedbarai, Vaitkaičiai, Valaičiai, Žarai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
4583 102 kaimai, 8 viensėdžiai, 3 gel. stočių gyvenvietės, 2 kaimų dalys [11]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 53
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 17–19
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 57
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 214 psl.
  7. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // psl. 106.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // psl. 1–399.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 204
  10. Kelmės rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 288
  11. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 201