Tušemlios kultūra

Tušemlios kultūra arba Bancerovo-Tušemlios kultūra – geležies amžiaus archeologinė kultūra, VI a. – VIII a. paplitusi Aukštutinėje Padnieprėje, Aukštutinėje Panemunėje, palei Dauguvos aukštupį ir vidurupį. Pavadinta 1950 m. ir vėliau tyrinėtų Bancerovo prie Minsko ir Tušemlios, apie 50 km į pietus nuo Smolensko, piliakalnių vardu.

Tušemlios kultūra
IV a. – VIII a.
Dab. valstybės Baltarusija
Ist. regionas Dniepro ir Dauguvos baseinai
Amžius Geležies amžius
Lingvistinė grupė rytų baltai
Rytų Europos kultūros V-VI a.

Kultūra redaguoti

Bancerovo-Tušemlios kultūra susiformavo Abidnios tipo (vėlyvoji Zarubincų kultūros grupė) kultūros gyventojams atsikėlus į Dniepro-Dauguvos ir brūkšniuotosios keramikos kultūrų teritoriją. Bancerovo-Tušemlios kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės, aptinkamos upių salpose ir pirmosios terasos kyšuliuose.

Piliakalniai – slėptuvės su pusiau žeminės tipo ir antžeminiais pastatais. Pusiau žeminės nedidelės, nuo 7-9 iki 18–20 m², su įgilintomis (0,2-0,8 m) rentininės konstrukcijos sienomis bei apvalia krūsnine krosnimi kampe, kartais – atviru židiniu centre. Antžeminiai pastatai stulpinės konstrukcijos, ilgi, su keliomis gyvenamosiomis patalpomis, šildomomis atvirais židiniais. Piliakalniuose (Tušemlia, Gorodokas, Prudkai) rasta apskrito plano šventyklų liekanų.

Ūkis redaguoti

Gyventojų pagrindiniai verslai žemdirbystė ir gyvulininkystė. Naudojo lipdytinę, šiek tiek profiliuotą, lygiu paviršiumi keramiką. Išplėtota kalvystė, daugelyje gyvenviečių randami geležies gavybos ir lydymo įrenginiai.

Mirusiuosius laidojo sudegintus (degino už pilkapyno) apvaliuose, pailguose ar ilguose pilkapiuose, pilkapių sampiluose arba pagilintose duobėse po sampilu, kartais urnose. Įkapės skurdžios, randama daugiausia puodų arba jų fragmentų.

Dauguma tyrėjų (A. Mitrofanovas, V. Sedovas, E. Šmidtas) Bancerovo-Tušemlios kultūrą priskiria baltų gentims. Kultūra sunyko dėl intensyvaus slavų veržimosi į šiaurę.[1]

Šaltiniai redaguoti

  1. Aleksiejus LuchtanasTušemlios kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 596 psl.

Literatūra redaguoti