Zarubincų kultūra
Zarubincų kultūra – III a. pr. m. e – II a. ankstyvojo geležies amžiaus archeologinė kultūra, pavadinta pagal 1899 m. V. Chvoikos pradėtą kasinėti Zarubincų kaimo kapinyną Dniepro dešiniajame krante į pietus nuo Kijevo.
| Zarubincų kultūra | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
|
||||||
 | ||||||
| Dab. valstybės | Šiaurės vakarų Ukraina ir pietų Baltarusija | |||||
| Ist. regionas | Vidurio Dniepras, Pripėtės baseinas | |||||
| Amžius | Geležies amžius | |||||
| Lingvistinė grupė | rytų baltai | |||||
 | ||||||
Arealas redaguoti
Zarubincų kultūra buvo paplitusi vidurio ir viršutinėje Dniepro upės dalyje, Pripetės baseinuose. Dabartinė šiaurės vakarų Ukraina ir pietų Baltarusija.
Kultūra redaguoti
Šiai kultūrai būdingos neįtvirtintos gyvenvietės. Gyventa stulpinės konstrukcijos vienos patalpos antžeminiuose ar truputį į žemę įleistuose pastatuose. Ją palikę žmonės vertėsi sėslia gyvulininkyste, bet svarbų vaidmenį vaidino ir žemdirbystė; gaminosi geležį, vartojo daug geležinių įrankių ir ginklų. Buityje buvo paplitę lipdyti puodai, dubenys, ąsočiai. Dalies molinių indų paviršius gludintas. Mirusiuosius laidodavo sudegintus urnose, plokštiniuose kapuose apvaliose ar ovaliose duobutėse, į kurias kartais suberdavo ir laužo liekanas. įkapės negausios.