Dniepro-Dauguvos kultūra

Dniepro-Dauguvos kultūra – ankstyvojo geležies amžiaus (nuo VIII a.–VII a. pr. m. e. iki IV a.) archeologinė kultūra, paplitusi dabartinės Baltarusijos teritorijoje prie Dniepro ir Dauguvos aukštupių bei vidurupių.

Dniepro-Dauguvos kultūra
VIII a. pr. m. e. – IV a. →
Dab. valstybės	Baltarusija
Ist. regionas	Dniepro ir Dauguvos baseinai
Amžius	Geležies amžius
Lingvistinė grupė	Dniepro baltai
Dniepro-Dauguvos kultūra

Arealas

Rytuose Dniepro-Dauguvos kultūros arealas siekė Ugros ir Desnos aukštupius, ribojosi su Juchnovo kultūra ir Okos aukštupio kultūra, šiaurėje siekė Velikajos aukštupį, ribojosi su Djakovo kultūra, vakaruose beveik siekė dabartinės Lietuvos ir Latvijos teritorijas, ribojosi su brūkšniuotosios keramikos kultūra.

Charakteristika

Dniepro-Dauguvos kultūrai būdingos gyvenvietės – nedideli įtvirtinti piliakalniai. Ankstyvuoju laikotarpiu piliakalniai buvo įtvirtinti medinėmis užtvaromis, statyti stulpinės konstrukcijos ilgieji pastatai, padalyti pertvaromis į nedideles patalpas su atviru židiniu. I a. – II a. piliakalniai buvo tvirtinami keliais žemais pylimais, ant jų statyti nedideli (10–15 m²) keturkampiai stulpinės konstrukcijos pastatai.

Dniepro-Dauguvos kultūros gyventojų pagrindiniai verslai buvo gyvulininkystė ir žemdirbystė. 1 tūkstantmtyje iki m. e. jie daugiausia naudojo akmeninius ir kaulinius, nuo I–II a. – geležinius įrankius. Lipdė aukštus, šiek tiek profiliuotais šonų ir angos kraštais, puodus. Kartais prie angos puodai puošti skylutėmis ar zigzagine linija. Papuošalai žalvariniai, rasta smeigtukų, auskarų. Gyventojai prekiavo su finougrų gentimis. Dniepro-Dauguvos kultūros kapai nežinomi. Priskiriama baltams.