Krivičiai arba kriviai – rytų slavų genčių grupė, gyvenusi VIII–XII a. dabartinių Rusijos, Baltarusijos ir Latvijos pasienio kraštuose.

Krivičiai įsikūrė ant variagų kelio į Bizantiją ir prekiavo su variagais. Pagrindiniai genties centrai buvo Izborskas, Gnezdovas ir Polockas. Krivičiai įkūrė Polocko kunigaikštystę, kurios įtaka siekė latgalių žemes (jų kunigaikščiai mokėjo Polockui duoklę).[1]

Nuorodos redaguoti

  1. Zigmas Zinkevičius. Rytų Lietuva praeityje ir dabar. Vilnius, 1993. P.32. ISBN 5-420-01085-2