Urna – apvalus ar kitokios formos, dažniausiai pailgas indas su uždara ertme viršuje, panašus į vazą. Tradicinės urnos gaminamos iš įvairių medžiagų (keramikos, medžio, akmens, metalo), dekoruojamos. Urnos dažniausiai naudojamos mirusio žmogaus laidojimo apeigose. Laidojimo apeigų urna – tai talpykla kremuoto lavono pelenams laikyti. Palaidojimui žemėje urnos gaminamos iš biologiškai skaidžių ir ekologiškų medžiagų. Saugoma namuose ar statoma į kolumbariumą urna – ilgaamžis, puošnus indas. Specialiai gaminamos urnos su galimybe išberti pelenus, taip pat naminių gyvūnėlių pelenams sudėti.

Pelenų urna
Dekoratyvinės urnos
Balsavimo urna, XVIII a.

Istorija

redaguoti

Urnos pradėtos naudoti dar senovės civilizacijų. 32 keraminės urnos su kremuotais palaikais, datuojamos maždaug 7000 m. pr. m. e., buvo rastos neolitinėje Dziahu gyvenvietėje, kitos – Šaansi provincijoje Kinijoje. Senovės Graikijoje laidotuvių apeigų aliejui laikyti naudoti lekitai – dekoruoti tapybos ornamentais indai. Romėnai urnas [1] talpindavo kolektyvinių kapaviečių nišose kolumbariumuose. Bavarijoje buvo priimta į urną patalpinti mirusio karaliaus širdį. Kremavimo urnos taip pat naudotos Anglijoje anglosaksų amžiais, daugelyje ikikolumbinių civilizacijų.

Šiuolaikiniame pasaulyje kremavimo urnos yra neatsiejamos nuo laidojimo paslaugų verslo. Jos yra įvairaus dydžio ir formų, skirtingos kokybės.

Lietuvoje

redaguoti

Atsižvelgiant į velionio religinius įsitikinimus ar išreikštą valią, urna laidojama dalyvaujant išpažįstamos religijos dvasininkui. Lietuvoje katalikų dvasininkai vadovaujasi 2004 m. lietuvių kalba išleistu „Laidotuvių apeigynu“, kuriame nurodyta, kokios apeigos atliekamos, kai mirusiojo palaikai buvo kremuoti.[2] Urna su pelenais gali būti laikoma namuose ar kitoje patalpoje „laikinam saugojimui“, t. y. ne ilgiau kaip 3 mėnesius, o po to laidojama kapinėse arba statoma į kolumbariumą. Išberti pelenus ant žemės ar vandens paviršiaus neleidžiama, remiantis galiojančiu Žmonių palaikų laidojimo įstatymu.

Kitos urnos

redaguoti
  • Urnos, kaip mažosios architektūros ir dekoratyviniai elementai, naudojamos miestų aikščių, parkų, pastatų puošyboje. Viena žinomiausių – 5 m aukščio „Vaterlo vaza“ (Waterloo Vase) – stovi Londone, prie Buckingham rūmų.
  • Šiuolaikinės slapto balsavimo balsadėžės pavadinamos urnomis, nes praeityje jos dažnai būdavo urnos formos.

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti