Juozas Vareikis
Gimė 1894 m. spalio 18 d.
Pavinkšnė, Jonavos rajonas
Mirė 1939 m. liepos 28 d. (44 metai)
Maskva, Rusija
Veikla revoliucionierius, partinis veikėjas
Partija 1913 m. VKP(b)

Juozas Vareikis (rus. Иосиф Михайлович Варейкис, 1894 m. spalio 18 d. Pavinkšnė, Jonavos rajonas – 1939 m. liepos 28 d. Maskvoje, Rusija) – lietuvių kilmės rusų revoliucionierius, sovietinis partinis veikėjas.

Biografija

redaguoti

Baigęs Podolsko amatų mokyklą, dirbo gamykloje tekintoju. Nuo 1913 m. dalyvavo bolševikiniame judėjime. 1918 m. sausio-kovo mėn. buvo Donecko-Krivoj Rogo baseino srities Vykdomojo komiteto sekretorius, socialinio aprūpinimo liaudies komisaras (dirbo kartu su Klimentu Vorošilovu).

1918 m. birželio mėn. – 1920 m. rugpjūčio mėn. RKP(b) Simbirsko gubernijos komiteto pirmininkas. Čia jis žiauriai numalšino kairiųjų eserų sukilimą (apie šį J. Vareikio gyvenimo laikotarpį sukurtas bendras „Mosfilm“ ir Lietuvos kino studijos filmas „Dulkės saulėje“, 1977 m., rež. Marijonas Giedrys). 19211923 m. Baku Tarybos pirmininko pavaduotojas (čia jo pastangomis pradėta pirmojo SSRS tramvajaus statyba).

Nuo 1923 m. RKP(b) Kijevo gubernijos komiteto sekretorius, RKP (b) Vidurinės Azijos biuro sekretorius, VKP(b) CK spaudos skyriaus vedėjas, žurnalo „Молодая гвардия“ redaktorius, VKP(b) CK narys. Nuo 1928 m. Centrinės Juodžemio zonos srities komiteto I sekretorius, nuo 1934 m. birželio mėn. VKP(b) Voronežo srities, nuo 1935 m. kovo mėn. Stalingrado srities komitetų I sekretorius. Nuo 1937 m. sausio mėn. VKP(b) Tolimųjų Rytų krašto komiteto I sekretorius.

Nors J. Vareikis pats buvo aktyvus stalininių represijų organizatorius, tai jo neišgelbėjo: 1937 m. spalio mėn. suimtas, 1939 m. liepos 29 d. nuteistas mirties bausme ir tą pačią dieną sušaudytas. 1956 m. reabilituotas.[1][2][3][4]

1967 m. „Baltijos“ laivų statykloje pastatytas žvejybinis laivas „Juozas Vareikis“.

Šaltiniai

redaguoti