Ojaras Abuolas
| Ojaras Abuolas latv. Ojārs Ābols | |
|---|---|
| Gimė | 1922 m. liepos 22 d. Ryga |
| Mirė | 1983 m. sausio 3 d. (60 metų) Ryga |
| Veikla | latvių tapytojas |
 Vikiteka |
Ojaras Abuolas |
Ojaras Abuolas (latv. Ojārs Ābols, 1922 m. liepos 22 d. Ryga – 1983 m. sausio 3 d. ten pat) – latvių tapytojas.
Biografija redaguoti
1946–1951 m. Latvijos dailės akademijoje pas O. Skulmę studijavo monumentaliąją tapybą. Vėliau studijas gilino Leningrado I. Repino tapybos, skulptūros ir architektūros institute.
Pirmoji žmona filologė Mirdza Abola, jų sūnus kompozitorius Juris Abolas. Antroji žmona – dailininkė Džema Skulmė, jų duktė – dailininkė Marta Skulmė.
Kūryba redaguoti
Nutapė įvairios tematikos molbertinės („Peizažas su rugių gubomis“ 1959 m., „Džema“ 1960 m., „Vidudienį“ 1963 m., „Antikinis motyvas“ 1975 m., sienų (plafonas Rygos pilyje, 1958 m. kompozicijos Rygos viešbučiuose „Daugava“ ir „Latvija“) tapybos kūrinių. Nuo septintojo dešimtmečio kūrė grafiką – knygų, žurnalų iliustracijas.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Ramutė Rachlevičiūtė. Ojaras Abuolas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 38 psl.