Elektroninė muzika
Elektroninė muzika – muzika, kuri kuriama ir atliekama naudojant elektroniką, elektroninius muzikos instrumentus.[1]
Elektroninės muzikos pradininkai buvo jauni vokiečių kompozitoriai, 1950 m. susibūrę į studiją Kelne. Jie kritiškai vertino prancūzų konkrečiąją muziką ir kūrė muziką vien su elektronikos pagalba, be jokių realaus pasaulio garsų. Elektroninė muzika yra kuriama specialiose studijose elektroninėmis priemonėmis. Ji, kaip ir konkrečioji muzika, gimė išradus magnetofono juostą, nes šios muzikos kūriniai egzistuoja tik įrašuose.
Atsiradimas redaguoti
Dinamofonas sukurtas 1897 m. – seniausias prietaisas, kokį tik galima panaudoti elektroninės muzikos kūrimui. Tačiau jis neišplito ir niekad nebuvo plačiai žinomas.
1919 m. rusas Levas Termenas (rus. Лев Сергеевич Термен; angl. Léon Theremin) išrado tereminą (angl. theremin, kitaip dar theramin, thereminvox, aetherphone) – pirmąjį elektroninį muzikos instrumentą. Viena geriausių šio instrumento virtuozių pasaulyje – Klara Rokmor gimė Vilniuje. Šiuo instrumentu muzikos kūriniai atliekami ir dabar.
Apie 1930 m. sukurtas magnetofonas leido montuoti garso įrašo juostelę klijuojant jos gabaliukus. Nepaisant to, kad toks darbas buvo labai varginantis ir tikra to žodžio prasme painus ir lipnus, taip buvo sukurta jau nemažai kiek išpopuliarėjusių kūrinių.
1961 metais Mr. Stuart panaudojęs savo kiek modifikuotą (prijungtas garso dažnio stiprintuvas) ir perprogramuotą universiteto kompiuterį CYCLONE sukūrė pirmąjį kompiuterinės muzikos kūrinį. Gary Numan 1980 m. su savo albumu „The Pleasure Principle“ išpopuliarino tokio tipo muziką.
Stiliai redaguoti
Šiuolaikinės elektroninės muzikos stiliai yra:
|
|
|
|
Žanrai redaguoti
Atlikėjai redaguoti
Keletas iš plačiai žinomų elektroninės muzikos atlikėjų:
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Vytautas Bičiūnas. Elektroninė muzika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 449 psl.