Saldutiškio valsčius

55°21′š. pl. 25°49′r. ilg. / 55.35°š. pl. 25.81°r. ilg. / 55.35; 25.81

Saldutiškio valsčius
Laikotarpis: XX a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Saldutiškis
Lietuva Lietuva
Vilniaus kraštas Švenčionėlių apskritis (1939–1941)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Utenos apskritis (1941–1942)
Švenčionių apskritis (1942–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Švenčionių apskritis (1944–1950)

Saldutiškio valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės rytų Lietuvos teritorijoje. Centras – Saldutiškis.

Istorija redaguoti

Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo, greitai panaikintas, vėl atkurtas 1939 m. Galutinai valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija priskirta Švenčionėlių rajonui (8 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1949-01-01
(išsamiau)
288 8 apylinkės [1]

Suskirstymas redaguoti

Pagrindinė gyvenvietė Apylinkė, 1949 m.[2]
Ginučiai Ginučių apylinkė
Kemešys Kemešio apylinkė
Kirdeikiai Kirdeikių apylinkė
Krivasalis Krivasalio apylinkė
Labanoras Labanoro apylinkė
Linkmenys Linkmenų apylinkė
Paalsuodė II Paalsuodės apylinkė
Saldutiškis Saldutiškio apylinkė
Iš viso: 8 apylinkės

Gyventojai redaguoti

Žymūs žmonės redaguoti

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1928 Krivasalis Antanas Terleckas, disidentas 2023
1932 Pavyžintys Algirdas Garliauskas, informatikas 2019
1939 Krivasalis Vladas Terleckas, signataras
1942 Pakiaunys Zigmantas Kiaupa, istorikas

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 142
  2. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 147