Linkmenys
Linkmenys | ||
---|---|---|
Koordinatės | 55°19′08″š. pl. 25°57′22″r. ilg. / 55.319°š. pl. 25.956°r. ilg.Koordinatės: 55°19′08″š. pl. 25°57′22″r. ilg. / 55.319°š. pl. 25.956°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Linkmenų seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 134 (2011 m.) | |
![]() |
LinkmenysVikiteka | |
Linkmenys – kaimas Ignalinos rajono savivaldybės teritorijoje, prie kelio 111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys , 15 km į vakarus nuo Ignalinos. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčia (dabartinė – nuo 1887 m.), yra Linkmenų pagrindinė mokykla, biblioteka (nuo 1945 m.), paštas (LT-30024), bendrosios praktikos gydytojo kabinetas. Stūkso Linkmenų piliakalnis, stovi koplytstulpis tautiečiams, žuvusiems 1941–1954 m. (pastatytas 1990 m.), kaimo kryžius ant demarkacijos linijos, skyrusios Lietuvą nuo Lenkijos (pastatytas 1938 m., atstatytas 1988 m., restauruotas 2014 m.).
GeografijaKeisti
Linkmenys įsikūrę tarp Žiezdro, Limino ir Ūsių ežerų, plyti 2621 ha Linkmenų miškas.
IstorijaKeisti
Vartbergės kronikoje rašoma apie Linkmenų pilį, 1373 m. buvusią, manoma, ant Ginučių piliakalnio. Kaimas minimas kaip Lenghemen(e). XVI a. minimas Linkmenų dvaras. Apie 1500 m. pastatyta Linkmenų bažnyčia. Lietuvos Metrikoje (1525 m. rugsėjo mėn. Rusijos karo belaisvių sąrašuose) nurodoma, kad Linkmenyse pas Vilniaus tijūną sėdi 7 rusų belaisviai. 1534 m. leista steigti miestelį, rengti turgus ir prekymečius. 1554 m. buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto Linkmenų dvaras, kuriam priklausė 3 vaitystės ir miestelis. XVII a. pradžioje Linkmenys priklausė Vilniaus tijūnijai, kartu su Nemenčine, Švenčionimis ir Dysna; tijūnu buvo Jonas Pacas [3].
Po 1795 m. dvaras tapo Rusijos imperijos valstybės nuosavybe. XVIII a. pabaigoje veikė parapinė mokykla. 1885 m. iš Linkmenų ir jų apylinkių grupė lietuvių išsikėlė į Malkavos kaimą (dab. Mogiliavo sritis, Baltarusija).
1922–1939 m. miestelis buvo perskirtas demarkacine linija, didesnę jo dalį buvo okupavusi Lenkija. 1941 m. nacių okupacinės administracijos įsakymu, manoma, Rašės miške prie Utenos, buvo nužudyti Linkmenų žydai. 1944 m. rudenį miestelio apylinkėse susikūrė A. Krinicko (slap. Romelis) ir A. Juršio (slap. Vytenis) Lietuvos partizanų būriai. Sovietų valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 7 Linkmenų gyventojus.
Nuo XX a. vidurio Linkmenys – kaimas. Sovietmečiu kolūkio centrinė gyvenvietė.[4]
Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
---|---|
1434 m. | Linkmenų valsčiaus centras |
XIX a. 1-oji pusė – 1929 m. | Linkmenų valsčiaus centras |
1929–1950 m. | Kaltanėnų valsčius |
1954–1995 m. | Linkmenų apylinkės centras |
nuo 1995 m. | Linkmenų seniūnijos centras |
GyventojaiKeisti
Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2011 m. | ||||||||
1867 m.*[1] | 1897 m.sur. | 1905 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1931 m.[7] | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
446 | 847 | 743 | 320 | 525 | 345 | 308 | ||
1979 m.sur. | 1980 m. | 1986 m.[8] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | - | ||
359 | 342 | 327 | 322 | 212 | 134 | - | ||
| ||||||||
|
Žymūs žmonėsKeisti
- Antanas Šerėnas (1897–1948), vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas
- Jadvyga Kardelytė (g. 1929), kalbininkė
- Vytautas Kardelis (g. 1971), kalbininkas
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ 1,0 1,1 Лынгмяны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 111 psl. (rus.)
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ 1606 04 21, Varšuva. LDK instigatoriaus Mikalojaus Marchačiaus Puzelevskio byla su Vilniaus tijūnu J. Pacu dėl nesumokėtų pastočių pinigų iš Nemenčinės, Švenčionių, Linkmenų ir Dysnos miestelių, LM, kn. 291, l. 143–143v.
- ↑ Linkmenys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 414 psl.
- ↑ Гошкевич И.И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, t. 1, Warszawa 1938.
- ↑ Linkmenys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 615 psl.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
NuorodosKeisti
- www.linkmenys.info – apie Linkmenų krašto praeitį, dabartį, įvykius, žmones
- Linkmenys ir miestelio apylinkės
- Linkmenys. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 736 psl.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
Kuktiškės – 20 km Saldutiškis – 12 km |
TAURAGNAI – 19 km Kirdeikiai – 7 km |
Antalksnė – 5 km | |||||||||
Naujasodis – 1 km |
|
Grikiapelė – 4 km Palūšė – 11 km IGNALINA – 15 km | |||||||||
Kaltanėnai – 9 km ŠVENČIONĖLIAI – 19 km |
Ceikiniai | Didžiasalis | Dūkštas | Ignalina | Kazitiškis | Linkmenys | Mielagėnai | Naujasis Daugėliškis | Rimšė | Tverečius | Vidiškės