Saldutiškio šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
55°20′59.086″ š. pl. 25°48′44.996″ r. ilg. / 55.34974611°š. pl. 25.81249889°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Molėtų |
| Savivaldybė | Utenos rajonas |
| Gyvenvietė | Saldutiškis |
| Adresas | Liepų g. 11 |
| Statybinė medžiaga | akmenų mūras ir medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1928 m. |
Kitos reikšmės – Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia.
Saldutiškio šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Saldutiškio miestelyje, 1,5 km į pietus nuo kelio 111 Utena–Kaltanėnai–Švenčionys .
Istorija redaguoti
Iš Rusijos 1922 m. į Paisetę II (3,5 km į pietus nuo Saldutiškio) grįžo kunigas Antanas Maciulevičius (1882–1968 m.). Saldutiškio dvarininkų Jaloveckių dvaro salėje jis įrengė koplyčią ir pradėjo laikyti pamaldas. 1923 m. kanauninkas Juozapas Kukta, 1922–1926 m. Vilniaus vyskupo Jurgio Matulaičio pavedimu valdęs Lietuvoje likusią Vilniaus vyskupijos dalį, įkūrė parapiją. 1924 m. į Saldutiškį paskirtas iš Rusijos grįžęs klebonas Stanislovas Švėgžda.
Žemės reformos komisija mūrinius Saldutiškio dvaro rūmus perdavė parapijai, juose įsikūrė klebonija. Bažnyčia pastatyta ant buvusio dvaro svirno pamatų, ant jų surentus medinę dalį su bokštais 1925–1928 m. 1938 m. vyskupas Juozapas Kukta Saldutiškio parapiją perdavė vienuoliams saleziečiams. Parapijos administratoriumi buvo paskirtas kunigas Juozapas Gustas (1906–1958 m.), kuris po Antrojo pasaulinio karo bolševikų suimtas ir mirė Krasnojarsko srityje.
Saldutiškyje iki 1985 m. klebonavo dekanas Juozapas Masalskas (1923–1985 m.; palaidotas šventoriuje). Jis suremontavo ir išdažė bažnyčią. Iki mirties Saldutiškyje vikaravo A. Maciulevičius – paprastas, paslaugus, altruistas; pokario metais ganė kolūkio gyvulius.
Architektūra redaguoti
Bažnyčios apatinė dalis akmenų mūro, viršutinė – medinė, stačiakampio plano. Šonuose, prie apsidės yra 2 žemos zakristijos. Bažnyčia turi 2 masyvius pagrindinio fasado bokštus, vienanavė, joje įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora medinė. Jo šiaurės rytų kampe stovi sandėliukas, rytuose – kryžius.
