Linas Julijonas Jankus
Linas Julijonas Jankus (1946 m. birželio 29 d. Priekulėje – 2014 m. liepos 13 d.) – Lietuvos tapytojas.
Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos narys, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos skyriaus pirmininkas. KU Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas.
Biografija redaguoti
Tėvas – itin charizmatiška asmenybė – buvo baigęs kariūnų mokyklą, vėliau Šiaulių mokytojų seminariją. Dirbo mokytoju. Mama buvo kilusi iš inteligentiškos šeimos. Kadangi jos tėvas buvo felčeris, ji baigė medicinos studijas, nors ir norėjo mokytis menų, bei dirbo medicinos seserimi.
Į mokyklą Linas J. Jankus pradėjo eiti jau Saugose, nes ten visa šeima persikėlė, kai tėvas buvo paskirtas vaikų namų ir tuometinės septynmetės mokyklos direktoriumi. Tačiau jau po kelerių metų visa šeima persikraustė į Švėkšnos vaikų namus Vilkėnuose, vėliau – į Pjaulius, šalia Priekulės. Baigė Priekulės Ievos Simonaitytės vidurinę mokyklą. Vėliau, 1964 m. įstojo į tuometinį Dailės institutą, o 1969 m. jį baigė. Mokytojai Jonas Švažas, Algirdas Petrulis. Baigęs studijas liko gyventi Vilniuje. Pradėjo rengti personalines parodas, įstojo į Lietuvos dailininkų sąjungą, aktyviai kūrė. Tačiau, laikui bėgant, aktyvus sostinės gyvenimas Linui J. Jankui galiausiai pabodo. Ir 1999 m. jis su žmona – televizijos režisiere – Jūrate Šimkute ir dukrele Helena grįžo į Pjaulius. Šeima apsigyveno jau šimtą metų stovinčios pradinės mokyklos pastate, tame pačiame, kuriame mokytojavo ir Lino J. Jankaus tėvas.
1979–1980 m. Vilniaus universiteto dėstytojas. 1982–1999 m. Vilniaus inžinerinio statybos instituto (nuo 1990 m. Vilniaus Gedimino technikos universitetas) dėstytojas, 1986–1995 m. Architektūros fakulteto Dailės katedros vedėjas. Nuo 1999 m. Klaipėdos universiteto dėstytojas, nuo 2004 m. Menų fakulteto Dailės katedros vedėjas. Nuo 1993 m. docentas.
2014 m. liepos 13 d. mirė nuo širdies vožtuvo prolapso.
Palaidotas Priekulės kapinėse.
Kūryba redaguoti
Nuo 1970 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje. Nutapė daugiau nei 1000[1] darbų. Individualios parodos surengtos Klaipėdoje, Vilniuje ir kitur:
- Vilniuje – 1976 m., 1980 m., 1982 m., 1991 m., 1993 m., 1996 m.,
- Klaipėdoje – 1993 m., 1996 m.
- Plungėje – 1996 m.
Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus.[2] Darbų įsigijo LR kultūros ministerija ir muziejai, buvusi SSRS kultūros ministerija, SSRS Parodų direkcija, muziejai, privatūs kolekcionieriai Lietuvoje, JAV, Vokietijoje, Danijoje, Islandijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Izraelyje.
Nutapė pamario peizažų („Drevemos prieplaukoje“, „Tiltas“, abu 1975 m.; „Klaipėdos jachtklubas“, 1979 m.; „Gilijos kaime“, 1982 m.; „Mažoji Lietuva“, 1984 m.) Ankstyvieji peizažai ramių, giedrių spalvų, nuo devintojo dešimtmečio tamsesnio kolorito, šiurkštesniu potėpio, perteikiantys atšiaurios gamtos grožį, kasdienybe. Sukūrė portretų („Kaimyno Peterio portretas“, 1985 m.; „Senieji pamario žvejai Marija ir Martynas Gelšiai“, 1996 m.)
Įvertinimas redaguoti
- 2001 m. skirta Ievos Simonaitytės vardo premija
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Kas yra kas Lietuvoje 2009. Auksinis tūkstantmečio leidimas“
- ↑ Nijolė Žilinskienė. Linas Julijonas Jankus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 519 psl.