Svencelė
{{#if:275px
Kaimo gatvė
Svencelė
Svencelė
55°29′38″š. pl. 21°15′07″r. ilg. / 55.494°š. pl. 21.252°r. ilg. / 55.494; 21.252 (Svencelė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Priekulės seniūnija
Gyventojų (2021) 93
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Sveñcelė
Kilmininkas: Sveñcelės
Naudininkas: Sveñcelei
Galininkas: Sveñcelę
Įnagininkas: Sveñcele
Vietininkas: Sveñcelėje
Istoriniai pavadinimai vok. Schwenzeln

Svencelė – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, Kuršių marių pakrantėje, 2 km į pietus nuo Drevernos, šalia Svencelės pelkės ir Svencelės miško. Išlikusi senoji mokykla (nuo 1890 m., raudonų plytų), dvejos kapinaitės,[2][3] tradicinės architektūros sodyba (namas, tvartas, daržinė), prieš nacius kovojusio Hanso Gedaičio kapas. Yra naftos verslovė.

Sodyba marių pakrantėje
Svencelės daugiabučiai
Svencelės naftos telkinys

Iki kaimo ateina kelias  2206  PriekulėDrevernaSvencelė , pro mišką veda keliukas į Kintus ir Kiškius. Pietinėje dalyje telkšo pelkė (Svencelės telmologinis draustinis, Tyrų pelkių botaninis draustinis, Svencelės pievų botaninis zoologinis draustinis).

Rastas naftos telkinys.

Istorija

redaguoti

Kaimo pietryčiuose, arčiau pelkės buvo senas alkakalnis – Šventkalnis, kur kūrenta amžinoji ugnis, bet sovietmečiu jis nukastas.

Rašytiniuose šaltiniuose Svencelė minima nuo 1509 m.

1900 m. įkurta pradinė mokykla. LTSR metais – Drevernos žuvininkystės ūkio pagalbinė gyvenvietė.

Nuo 2004 m. buvusio ančių ūkio teritorijoje veikia jėgos aitvarų sporto centras, o nuo 2018-2019 m. kuriamas kanalų tinklas, privatus uostas ir gyvenvietė ant vandens[4].

Šventkalnis

redaguoti

Kaime, prie Marių, yra Šventkalnis. Sakoma, kad ten senovėje gyveno milžinas, turėjęs 7 kaimynus, taip pat milžinus. Visi jie turėjo tik viena kirvį ir dirbdavo miško darbus, o dalijosi kirviu numesdami kirvį savo kaimynui, kai jau atliktas darbas. Kadangi Šventkalnio milžinas buvo netikėlis, už tai jį kartą nutrenkė Perkūnas.

Šį kalną protėviai pasirinko dievams garbinti, gal dėl to, kad apylinkėse nedaug kalnų. Čia kūrenta šventoji ugnis, pavasarį ir vasarą atkeliaudavo daug žmonių. Kelią į šventą kalną žmonės pavadino šventuoju keliu (svents cels), panašiai ir gyvenvietė pavadinta. Šis kalnas buvo ne tik šventovė, bet ir svarbus įspėjant apie priešo puolimą – tokiu atveju čia užkurdavo ugnį ir apylinkių vyrai sužinodavo apie pavojų, skubiai rinkdavosi į būrius, o moterys su seniais išsislapstydavo miške. Priešo grobio dalis būdavo paaukojama dievams. [5]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2021 m.
1871 m.[6] 1905 m.[7] 1910 m.[8] 1925 m. 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10]
251 392 383 413 195 268
1979 m.sur.[11] 1987 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16]
264 190 159 152 113 93


Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Objekto Nr. 22522 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  3. „Objekto Nr. 22070 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  4. Svencelės fenomenas: madingas miestas ant vandens, kuriame negalioja žemėlapiai - vz.lt
  5. Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. Kaunas, 1940.
  6. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
  7. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  8. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. SvencelėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 352 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Svencelė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 142
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.