Svencelė
| Svencelė | ||
|---|---|---|
  Svencelė |
||
| 55°29′38″š. pl. 21°15′07″r. ilg. / 55.494°š. pl. 21.252°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Klaipėdos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Priekulės seniūnija | |
| Gyventojų | 93 | |
| Istoriniai pavadinimai | vok. Schwenzeln, Schwentzell, Schwenzell, Schwentzelen | |
Svencelė – kaimas Klaipėdos rajono savivaldybės pietvakariuose, Kuršių marių pakrantėje, 2 km į pietus nuo Drevernos, šalia Svencelės pelkės ir Svencelės miško. Išlikusi senoji mokykla (nuo 1890 m., raudonų plytų), dvejos kapinaitės,[2][3] tradicinės architektūros sodyba (namas, tvartas, daržinė), prieš nacius kovojusio Hanso Gedaičio kapas. Yra naftos verslovė.
Iki kaimo ateina kelias 2206 Priekulė–Dreverna–Svencelė , pro mišką veda keliukas į Kintus ir Kiškius. Pietinėje dalyje telkšo pelkė (Svencelės telmologinis draustinis, Tyrų pelkių botaninis draustinis, Svencelės pievų botaninis zoologinis draustinis).
Rastas naftos telkinys.
Etimologija
redaguoti
Svencelės vardas rašytiniuose šaltiniuose pasirodo XVI a. pradžioje. Antanas Salys šį vardą laiko kuršišku dėl šaknies s ir c. Laikydamas ankstesne formą Sveñcelė, Vilius Pėteraitis kildina ją iš kuršių kalbos svent- ‚šventas‘ ir nerijos kuršininkų ceļš ‚kelias‘. Kitaip Kazimieras Būga, kuris sieja su šviñkti, švankùs, taigi šaknį rekonstruoja su š, o ne su s.[4]
Apylinkėse tarp Klaipėdos ir Priekulės yra keletas piliakalnių, senkapių, spėjamų šventviečių, galimas dalykas, kad per pelkes buvęs senas kelias tarp priešistorinių gyvenviečių ir marių.
Istorija
redaguotiKaimo pietryčiuose, arčiau pelkės buvo senas alkakalnis – Šventkalnis, kur kūrenta amžinoji ugnis, bet sovietmečiu jis nukastas.
Rašytiniuose šaltiniuose Svencelė minima nuo 1509 m. (turėjo karčemos ir žvejybos privilegiją). 1539–1540 m. minimas karčemininkas ir 4 sodybos. 1737 m. paminėta pradinė mokykla, kuri buvo perkelta į Dreverną, nauja mokykla įkurta XIX a. pabaigoje, pastatas išlikęs. 1785 m. Svencelė buvo karališkasis kaimas su 14 sodybų.
1900 m. įkurta pradinė mokykla. LTSR metais – Drevernos žuvininkystės ūkio pagalbinė gyvenvietė.
Nuo 2004 m. buvusio ančių ūkio teritorijoje veikia jėgos aitvarų sporto centras, o nuo 2018–2019 m. kuriamas kanalų tinklas, privatus uostas ir gyvenvietė ant vandens[5].
Šventkalnis
redaguotiKaime, prie Marių, yra Šventkalnis. Sakoma, kad ten senovėje gyveno milžinas, turėjęs 7 kaimynus, taip pat milžinus. Visi jie turėjo tik viena kirvį ir dirbdavo miško darbus, o dalijosi kirviu numesdami kirvį savo kaimynui, kai jau atliktas darbas. Kadangi Šventkalnio milžinas buvo netikėlis, už tai jį kartą nutrenkė Perkūnas.
Šį kalną protėviai pasirinko dievams garbinti, gal dėl to, kad apylinkėse nedaug kalnų. Čia kūrenta šventoji ugnis, pavasarį ir vasarą atkeliaudavo daug žmonių. Kelią į šventą kalną žmonės pavadino šventuoju keliu (svents cels), panašiai ir gyvenvietė pavadinta. Šis kalnas buvo ne tik šventovė, bet ir svarbus įspėjant apie priešo puolimą – tokiu atveju čia užkurdavo ugnį ir apylinkių vyrai sužinodavo apie pavojų, skubiai rinkdavosi į būrius, o moterys su seniais išsislapstydavo miške. Priešo grobio dalis būdavo paaukojama dievams. [6]
Gyventojai
redaguoti | ||||||||
| 1871 m.[7] | 1885 m.[8] | 1905 m.[9] | 1910 m.[10] | 1925 m.[11] | 1939 m. | 1959 m.sur.[12] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 251 | 314 | 392 | 383 | 413 | 349 | 195 | ||
| 1970 m.sur.[13] | 1979 m.sur.[14] | 1987 m.[15] | 1989 m.sur.[16] | 2001 m.sur.[17] | 2011 m.sur.[18] | 2021 m.sur.[19] | ||
| 268 | 264 | 190 | 159 | 152 | 113 | 93 | ||
| ||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ „Objekto Nr. 22522 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ „Objekto Nr. 22070 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Dalia Kiseliūnaitė. Klaipėdos krašto toponimai: istorinis ir etimologinis registras. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020. // psl. 177–178.
- ↑ Svencelės fenomenas: madingas miestas ant vandens, kuriame negalioja žemėlapiai – vz.lt
- ↑ Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. Kaunas, 1940.
- ↑ Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871, Heft I (die Provinz Preussen). – Berlin, 1874. // psl. 2–15.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
- ↑ Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
- ↑ Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
- ↑ Klaipėdos Krašto Statistikos Biūras. Klaipėdos krašto apgyventų vietų sąrašas: su apskričių, pašto vietų, geležinkelio stočių, valsčių, valsčiaus teismo apygardų, policijos stočių, parapijų, mokyklų, gyventojų skaičiaus ir vietų dydžio nurodymais. // „Verzeichnis der Ortschaften des Memelgebiets: mit Angabe der Kreise, Postanstalten, Bahnstationen Amtsgerichts- und Amtsbezirke, Polizeistationen, Kirchspiele, Schulen, Einwohnerzahlen sowie der Hektargrössen. – Klaipėda, Kurt Siebert & Compagnie, 1926.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Svencelė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 352 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Svencelė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 142
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.