Herbert Böttcher

Herbert Böttcher
Gimė	1907 m. balandžio 24 d. Priekulė, Vokietijos imperija
Mirė	1950 m. birželio 12 d. (43 metai) Varšuva, Lenkijos Liaudies Respublika
Tėvas	Otto Böttcher
Veikla	Teisininkas, SS ir policijos vadas.

Herbertas Biočeris (1907 m. balandžio 24 d. Priekulėje, Vokietijos imperija – 1950 m. birželio 12 d. Varšuvoje, Lenkijos Liaudies Respublika) – teisininkas, SS ir policijos vadas.

Biografija

Gimė 1907 m. balandžio 24 d. Priekulėje. Tėvas Otto Böttcher (1872–1932) buvo Klaipėdos krašto prezidentas 1931–1932 metais. H. Biočeris baigė Klaipėdos Luizos gimnaziją. Baigęs mokslus studijavo teisėtyrą Karaliaučiaus, vėliau Miuncheno ir Vienos universitetuose. 1925 m. Karaliaučiaus universitete tapo Corps Littuania Königsberg studentų organizacijos nariu. 1931 m. Leipcigo universitete tapo teisės daktaru. Iki 1933 m. dirbo teisininku Berlyne, vėliau grįžo į Klaipėdą, kur dirbo advokatu ir notaru.

H. Biočeris priklausė nacionalsocialistiniai Klaipėdos krašto organizacijai, kuri aktyviai veikė prieš Lietuvos valdžią, už tai buvo nuteistas ir pasodintas į kalėjimą 1934–1937 metais. Jis buvo nuteistas su kitais savo bendražygiais vadinamojoje Neumanno-Sasso byloje. Išėjęs iš kalėjimo buvo išrinktas į Klaipėdos krašto seimelį. 1939 m. sausio mėnesį tapo Klaipėdos krašto direktoriumi, o tų pačių metų kovo mėnesį Klaipėdos miesto policijos komisaru. 1939 m. kovo mėnesį tapo Šturmbanfiureriu. 1940 m. rugpjūtį tapo Oberšturmbanfiureriu. 1940 m. spalį išsiųstas dirbti į Kaselį. 1941 m. spalio mėnesį tapo Štandartenfiureriu. Nuo 1942 m. pradžios buvo Kauno SS policijos komisaras. Tų pačių metų balandžio mėnesį buvo išsiųstas į Radomą, kur buvo vienas iš žmonių atsakingų už 300.000 vietos žydų išgabenimą į Treblinkos koncentracijos stovyklą. 1943 m. balandį tapo Oberfiureriu. Nuo 1944 m. lapkričio tapo Karaliaučiaus policijos generolu majoru ir Brigadefiureriu.

Po Trečiojo Reicho žlugimo H. Biočeris buvo sulaikytas britų ir įkalintas. 1947 m. britai perdavė H. Biočerį Lenkijos Liaudies Respublikai, kur 1949 m. birželio 18 d. jis buvo nuteistas mirties bausme, kuri buvo įvykdyta 1950 m. birželio 12 d. Varšuvoje.

Literatūra

• Israel Gutman (Hg.): Enzyklopädie des Holocaust – Die Verfolgung und Ermordung der europäischen Juden, Piper Verlag, München/Zürich 1998, 3 Bände, ISBN 3-492-22700-7.
• Ernst Klee: Das Personenlexikon zum Dritten Reich. Fischer, Frankfurt am Main 2007. ISBN 978-3-596-16048-8. (Aktualisierte 2. Auflage)
• Mads Ole Balling: Von Reval bis Bukarest. Statistisch-Biographisches Handbuch der Parlamentarier der deutschen Minderheiten in Ostmittel- und Südosteuropa 1919–1945. Band 2: Ungarn, Jugoslawien, Rumänien, Slowakei, Karpatenukraine, Kroatien, Memelländischer Landtag, Schlesischer Landtag. Komparative Analyse, Dokumentation-Verlag, Kopenhagen 1991, ISBN 87-983829-5-0

Nuorodos

• Biografija (lenk.);
• H. Biočerio veikla Radome ir nuotrauka (ang.);
• Nuotrauka Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto..