Atverti pagrindinį meniu
Senovės romėnų hipodromas dabartinėje Turkijoje

Hipodromas (gr. ἱππόδρομος) – kompleksas įrenginių, skirtas žirgų sporto varžyboms, bandymams ir treniruotėms rengti. Hipodrome būna įrengti du arba trys 1600–2400 m ilgio, elipsės formos bėgimo takai, tribūnos žiūrovams, prie jų – aikštelė žirgams išvesti ir balnoti, teisėjų pakyla. Šalia hipodromų įrengiami uždari treniruočių maniežai, arklidės, veterinarijos priežiūros įstaigos. Hipodromuose dirbantis personalas treniruoja arklius, vertina jų darbingumą, rengia lenktynes.

LietuvaKeisti

Lietuvoje hipodromų funkcijas iš dalies atlieka žirgynai.

Vienas žinomesnių hipodromų yra Dusetų hipodromas Zarasų rajone, Dusetose. Čia rengiamos Sartų lenktynės. Kiti hipodromai: Lazdijų hipodromas, Raseinių hipodromas, Utenos hipodromas, Vazgaikiemio hipodromas (Prienų r.), Vilniaus žirgyno hipodromas, Ukmergės hipodromas, Raudondvario hipodromas (Kauno r.), Margavos hipodromas (Kauno r.), Niūronių hipodromas (Anykščių r.).

Nebeveikiantys hipodromai: Butrimonių hipodromas (Alytaus r.), Tauragės hipodromas, Šeduvos hipodromas (Radviliškio r.), Krakių hipodromas (Kėdainių r.).

IstorijaKeisti

Pirmieji hipodromai minimi Homero Iliadoje. Seniausias žinomas hipodromas buvo įrengtas Olimpijoje, kur nuo 680 m. pr. m. e. Olimpinių žaidynių metu vyko keturkinkių dviračių vežimų lenktynės. Žymiausias ir didžiausias Antikos laikų hipodromas buvo pastatytas Konstantinopolyje valdant Romos imperatoriui Konstantinui I. Jame vyko žirgų ir vadeliotojų varžybos, tilpo 80000 žiūrovų, hipodromą puošė daugybė meno kūrinių.[1]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Hipodromas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 577-578 psl.


 

Vikiteka