Papilė

Koordinatės

56°09′11″š. pl. 22°47′31″r. ilg. / 56.153°š. pl. 22.792°r. ilg.Koordinatės: 56°09′11″š. pl. 22°47′31″r. ilg. / 56.153°š. pl. 22.792°r. ilg.

Apskritis

Šiaulių apskritis

Savivaldybė

Akmenės rajono savivaldybė

Seniūnija

Papilės seniūnija

Gyventojų skaičius

1 007 ^{(2011 m.)}

Vikiteka

PapilėVikiteka

Istoriniai pavadinimai

* lenk. Popielany, rus. Попеляны^[1]^[2]

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[3]
Vardininkas:	Papìlė
Kilmininkas:	Papìlės
Naudininkas:	Papìlei
Galininkas:	Papìlę
Įnagininkas:	Papilè
Vietininkas:	Papìlėje

Papilė (žem. Papėlė) – miestelis Akmenės rajono savivaldybės pietinėje dalyje, šalia kelio 155 Kuršėnai–Mažeikiai , Ventos regioniniame parke. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.

Stovi mūrinė Papilės Šv. Juozapo bažnyčia (pastatyta 1887 m.), yra S. Daukanto gimnazija, biblioteka (nuo 1937 m.), vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, paštas (LT-85010), istoriko ir rašytojo S. Daukanto muziejus (u.k. 10788) bei paminklas (u.k. 7656; ant aukšto postamento, 1930 m., bronza, skulptorius Vincas Grybas, statula išlieta Berlyne).

Papilė (Popielani) pavaizduota 1706 m. Frederik de Wit Livonijos ir Kuršo žemėlapyje

IstorijaKeisti

Dail. Martino Frosto (1875–1928) paveikslas: Pirmojo pasaulinio karo metais vykęs Šiaulių mūšis ties Papile – vokiečiai atakuoja pozicijas kitame Ventos krante (1915 m.).

Pirmąkart paminėta 1339 m., kai Papilę nusiaubė Livonijos kariuomenė. Anksčiau buvo klaidingai manoma, kad paminėta 1253 m., bet tuo metu Kuršo Keklio žemėje minima Pilene nesietina su Papile.^{[reikalingas šaltinis]} Po Žemaičių krikšto priklausė Medininkų (Varnių) vyskupams. 1493 m. pastatyta pirmoji Papilės bažnyčia.

Nuo 1600 m. Papilė minima kaip miestelis. 1637 m. joje buvo pastatyta parapijinė mokykla.^[4] 1702 m. gavo turgaus privilegiją. 1880 m. Papilėje įkurta Rusijos pašto stotis.^[5] Už aktyvų dalyvavimą 1863 m. sukilime dalis miestiečių buvo represuota. 1871–1873 m. nutiestas Liepojos-Romnų geležinkelis, miestelis ėmė sparčiau augti.

Sovietmečiu Papilė buvo paukštininkystės tarybinio ūkio ir S. Daukanto kolūkio centrinė gyvenvietė.

1999 m. gegužės 7 d. patvirtintas Papilės herbas. ^[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIV–XVI a.	Papilės valsčiaus centras	?
~1600 m.	Didžiųjų Dirvėnų valsčius	?
XIX a.	Papilės valsčiaus centras	?
1919 m.		Mažeikių apskritis
1919–1947 m.		Šiaulių apskritis
1947–1950 m.		Kuršėnų apskritis
1950–1962 m.	Papilės apylinkės centras	Akmenės rajonas
1962–1965 m.		Mažeikių rajonas
1965–1995 m.		Akmenės rajonas
1995–	Papilės seniūnijos centras	Akmenės rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmėKeisti

Papilė tikriausiai gavo pavadinimą nuo to, kad šiose vietose viduramžiais buvo keletas pilių (piliakalnių), o miestelis kūrėsi greta jų.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1833 m. ir 2011 m.

1833 m.

1868 m.*^[2]

1897 m.^sur.

1898 m.*^[1]

1902 m.^[7]

1923 m.^sur.^[8]

1959 m.^sur.^[9]

198

247

1 877

2 060

2 861

1 432

1 167

1970 m.^sur.^[10]

1979 m.^sur.^[11]

1980 m.^[12]

1986 m.^[13]

1989 m.^sur.^[14]

2001 m.^sur.^[15]

2011 m.^sur.^[16]

1 079

1 332

1 350

1 384

1 435

1 449

1 007

* pagal enciklopedijos išleidimo metus. Metai, kurių duomenys pateikti enciklopedijoje, nenurodyti.

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia (2013)

S. Daukanto muziejus Papilėje (2013)

S. Daukanto kapas, skulpt. Antanas Raudonis

Žymūs žmonėsKeisti

Papilėje paskutinius 3 gyvenimo metus praleido ir mirė žinomas lietuvių istorikas Simonas Daukantas (1793–1864). Čia jis ir palaidotas, miestelio kapinėse ant piliakalnio. 1925 m. ant jo kapo buvęs knygnešys, liaudies meistas Antanas Raudonis pastatė iš akmens iškaltą vėtros nulaužtą ąžuolo kamieną. Išlikęs namas, kuriame rašytojas gyveno.
Ahron Dovid Burack (1892–1960), rabinas, mokytojas, rašytojas
Chackelis Lemchenas (1904–2001), kalbininkas, žodynininkas
Stasys Būdavas (1908–1966), prozininkas, poetas, kunigas
Vincas Maciūnas (1909–2003), literatūrologas
Jonas Sakas (1912–1987), pirmasis Panevėžio dramos teatro direktorius
Danutė Emilija Lapienienė-Kiminaitė (1928–2011), mokslininkė, visuomenės veikėja
Albinas Anužis (1944–), žurnalistas
Joana Lipeikienė (1946–), matematikė, informatikė
Henrikas Čerapas (1952–), tapytojas
Edvardas Mažeikis (1961–), karininkas, karinis diplomatas
Algimantas Švažas (1933–2003), dailininkas.

Gamta ir geografijaKeisti

Stūkso du Papilės piliakalniai, pirmasis – kairiajame upės krante, kitas, vadinamas Pašalpos kalnas – miestelio pietryčiuose, priešais vieną jų stovi liepa su 13 (buvo 17) kamienų. Greta jos auga nauja daugiakamienė liepa. Papilės pietiniu pakraščiu, darydama kilpą, teka Venta, miestelis išsidėstęs dešiniajame upės krante (kitame krante – Daubiškiai). Pro Papilę eina Liepojos-Romnų geležinkelis.

Įkurtas Papilės geologinis draustinis. Miestelyje yra graži Papilės atodanga (geologinis draustinis), kur 2 km Ventos atkarpoje atsiveria juros periodo dariniai su gausiomis tuometinės faunos liekanomis. Tai unikali atodanga, kurią tyrė daugelis mokslininkų, tarp jų Česlovas Chmielevskis, Adolfas Damušis, Eduardas Eichvaldas (pirmasis ištyręs šią atodangą 1830 m.), Alfredas Karlas Jenčas, o rašytojas Dionizas Poška apie 1863 m. čia surinko pirmuosius išmirusių juros periodo gyvūnų liekanų pavyzdžius.

Papilės „beždžionių tiltas“ per Ventą
Papilės penkiolikakamienė liepa
Papilės piliakalnis
Apžvalgos boštas Jurakalnyje^[17]]
Papilės kapinėse

SusisiekimasKeisti

**Geležinkelio ruožas**
Venta Papilė Žiliai

ŠaltiniaiKeisti

↑ ^1,0 ^1,1 Попеляны. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 24А (48) : Полярные сияния — Прая. С.-Петербургъ, 1898., 545 psl. (rus.)
↑ ^2,0 ^2,1 Попеляны. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 4 (Павастерортъ — Сятра-Касы). СПб, 1868, 186 psl. (rus.)
↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ „Ventos regioninis parkas - Istorinės datos“. ventosparkas.lt. Suarchyvuotas originalas 2015-10-29. Nuoroda tikrinta 2016-03-03.
↑ Kazys Misius. Papilės paštas iki 1940 m.
↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=79643
↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Papilė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 760 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Papilė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 449 psl.
↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Papilė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 300 psl.
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
↑ Ekologija 2015 Birželio 08 Naujas apžvalgos bokštas Ventos regioniniame parke

LiteratūraKeisti

Papilė (sud. Vida Girininkienė, Leopoldas Rozga, Rita Regina Trimonienė). – Vilnius: Versmė, 2004.
- D. 2. – 2006. – 768 p.: iliustr. – ISBN 9955-589-05-1
Papilės kraštas: albumas (sud. Antanas Vaičius, Jonas Strazdauskas, Leopoldas Rozga). – Mažeikiai: Spaudos tinklas, 2007. – 80 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9891-7-2