Atverti pagrindinį meniu

Jurakalnio griovos atodanga ir atragis

Koordinatės: 56°08′43″š. pl. 22°46′56″r. ilg. / 56.14531°š. pl. 22.78231°r. ilg. / 56.14531; 22.78231

Ventos regioninis parkas.png
Rodyklė į Jurakalnį
Pažintinis takas prie atragio

Jurakalnio griovos atodanga ir atragis – valstybės saugomas geologinis gamtos paveldo objektas Ventos regioniniame parke Akmenės rajone, į pietvakarius nuo Papilės miestelio (kitoje Ventos pusėje). Pasiekiamas iš kelio  1011  PapilėGumbakiaiŠvendriai . Priklauso Mažeikių miškų urėdijos Kairiškių g-jos (612 kv., 1 skl.) teritorijai.

Objektas paskelbtas saugomu Gamtos apsaugos komiteto prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1960 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 165. Siekiama išsaugoti trapią erozinę geomorfologinę formą ir juros sistemos nuogulų sluoksnius su gausia to meto gyvūnija. Jurakalnio atodanga yra unikali, nes šiuo metu tai vienintelė moksliniams tyrimams tinkama juros periodo atodanga, atskleidžianti prieš 130–150 mln. metų vykusius geologinius procesus.

IstorijaKeisti

Rašytiniuose šaltiniuose Jurakalnio atodanga minima nuo 1824 m. Pirmasis, kuris Papilės atodangoje ir kitose Ventos upės slėnio vietose aptinkamus senovės gyvių suakmenėjimus palaikė muziejinėmis vertybėmis, buvo Baublių muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška, 1811 m. lankęs Ventos pakrantes ir čia prisirinkęs daug eksponatų.

Dar 1936 m. užrašyta sakmė apie urvą, buvusį prie Jurakalnio, apie 4 m gylio ir po 3 m ilgio bei pločio. Urvas kadaise buvęs grįstas lentomis, netoliese stovėjusi Šv. Jono koplytėlė. Ir ten vaidendavęsi: pasirodydavęs nepažįstamas žmogus, kojas apsivyniojęs baltais autais. Greičiausiai tas urvas atsirado XIX a. rusų geologams ieškojus šioje vietoje akmens anglies. Paieškos buvusios nesėkmingos, tačiau urvas liko.

Papilės apylinkės pagarsėjo retomis fosilijomis. Iki šiol Papilėje rastas dinozaurų laikų gyvūno stuburo slankstelis, kuris saugomas Geologijos ir geografijos instituto muziejuje. 2010 m. Šaltiškių triaso karjere rasta senovinių roplių (fitozauro, priklausančio archozaurų grupei) dantų ir kaulų liekanų. Šiuo metu radiniai eksponuojami Akmenės krašto muziejuje.[1]

2012 m. įrengtas geologinis pažintinis takas, 2015 m. pastatytas 15 m aukščio šiuolaikinis apžvalgos bokštas.[2]

Pažintinis takasKeisti

Iš Papilės į Jurakalnį driekiasi pažintinis takas: prasidėdamas nuo Simono Daukanto muziejaus, jis kerta Ventos upę, eina pro Papilės I piliakalnį ir baigiasi Jurakalnyje – seniausiai Lietuvoje tyrinėjamu geologiniu objektu. Išvaizdus medžiais apaugęs gūbrys, nuo skardžio atskirtas gilia griova, nueinančia į Ventos upės slėnį – tai Jurakalnis,[3] mėgstama papilėniškių poilsio, pasivaikščiojimų vieta. Griova toje vietoje apaugusi gausia augmenija. Ją slepia juodalksnio vainikai. Kad lengviau būtų surasti šią garsiąją atodangą, reikia nuo griovos žiočių, atsiveriančių į Ventos slėnį, paėjėti apie 75 metrus. Ji yra apie 580 m į pietų pietvakarius nuo gelžbetoninio tilto per Ventos upę Papilėje ir apie 150 m į pietvakarius nuo buvusio malūno. Šią atodangą dabar lengviausia tyrinėti, nes ji yra griaunama griovinės erozijos, neapželianti augmenija.

Jurakalnio griovos pritaikytos lankytojams: sutvarkyta aplinka, nutiestas medinis takas, įrengti laiptai, pastatytas apžvalgos bokštas, iškirsti ir suformuoti želdiniai. Ventos regioninio parko Ventos kraštovaizdžio draustinyje, be Jurakalnio atragio, saugoma ir daugiau išskirtinių vertybių: pirmasis bei antrasis Papilės piliakalniai, penkiolikakamienė liepa.

GeologijaKeisti

 
Apžvalgos bokštas

Jurakalnio atragis – tai tipiška linijinės erozijos suformuota reljefo forma. Eroziniame atragyje, raguvose bei griovose formuojasi šaltiniai. Griovoje vyksta gilinamoji erozija, nes jos išilginis profilis dar nepasiekė dinaminės pusiausvyros. Statūs griovos šlaitai nuolat griūva, nesuspėja apaugti augmenija, kuri juos sutvirtintų. Todėl griovos kairiajame šlaite nesunku pasiekti senuosius sluoksnius, priklausančius juros sistemai. Griovos dugne upelio vandens tėkmė natūraliai atidengia uolienų su fosilijomis sluoksnius. Nuo apžvalgos bokšto atsiveria puikus vaizdas į Ventos slėnį, jo terasas, pažintinį taką.

Geologiniai sluoksniai:

  • 0,0-2,0 m: po kvartero – jauniausio geologinio periodonuogulų danga slūgso juros sistemos nuogulos. Kvartero nuogulos – moreniniai priemoliai.
  • 2,0-5,5 m: juodas riebus žėrutingas molis, šiek tiek karbonatingas su limonitizuoto (geltono) smiltainio tarpsluoksniais. Šis sluoksnis paleontologų priskirtas juros sistemos viršutinio skyriaus oksfordžio aukštui. Jame surandama gausi amonitų fauna. Surasti ir apibūdinti šie amonitai: Cardioceras (Plasmatoceras) tenuicostatum Nik., Cardioceras (Plasmatoceras) tenuistriatum Bor., Cardioceras (Plasmatoceras) popilaniene Bod.
  • 5,5-7,5 m: surastas juros vidurinio skyriaus juodo žėrutingo, karbonatingo ir smėlingo molio sluoksnis, ku­ris priskirtas kelovėjo aukštui.
  • > 5,5 m: juros sistemos vidurinio skyriaus sluoksniai, priklausantys kelovėjui.

DuomenysKeisti

  • Atodangos aukštis: 9,6 m
  • Plotas: 0,38 ha
  • Jurakalnio atragio aukštis: 10-12 m, ilgis: 260 m, plotis: 20-30 m

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti