Papilės valsčius

56°09′š. pl. 22°47′r. ilg. / 56.15°š. pl. 22.79°r. ilg. / 56.15; 22.79

Papilės valsčius
Laikotarpis: XIV a.1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Papilė
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Šiaulių apskritis (186?–1915)
Lietuva Lietuva
Mažeikių apskritis (1919)
Šiaulių apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Šiaulių apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Šiaulių apskritis (1944–1947)
Kuršėnų apskritis (1947–1950)

Papilės valsčius (rus. Попелянская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Papilė.

Istorija

redaguoti

Papilės pavietas (valsčius) minimas nuo XIV–XVI a. Carmečiu buvo atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.[1] 1905 m. valstiečiai ir žemdirbiai išvaikė carinę valsčiaus valdybą ir išsirinko savo komitetą, valstiečių malšinti atvyko baudžiamoji ekspedicija.[2] Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Akmenės rajonui (9 apylinkės) ir Kuršėnų rajonui (2 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 4114 398 kiemai [3] 3 seniūnijos 88
1923 m.[4] 203 9866 2206
1932 m. 220 11500 12 seniūnijų [5]
1949-01-01
(išsamiau)
314 12 apylinkių [6]

Suskirstymas

redaguoti
Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[8] Apylinkė, 1949 m.[9]
Auksučiai Auksučių seniūnija Auksučių apylinkė
Avižliai Avižlių seniūnija Avižlių apylinkė
Barvydžiai Barvydžių seniūnija Barvydžių apylinkė
Biliūniškės Biliūniškių seniūnija Biliūniškių apylinkė
Draginiai Draginių seniūnija Draginių apylinkė
Gumbakiai Gumbakių seniūnija Gumbakių apylinkė
Klaišiai Klaišių seniūnija Klaišių apylinkė
Papilė Papilės miestelio seniūnija Papilės apylinkė
Šemetaičiai Šemetaičių seniūnija Šemetaičių apylinkė
Šiaudinė Šiaudinės seniūnija Šiaudinės apylinkė
Urbonaičiai Urbonaičių seniūnija Urbonaičių apylinkė
Vienrankiai Vienrankių seniūnija Vienrankių apylinkė
Iš viso: 12 seniūnijų 12 apylinkių

Gyvenvietės

redaguoti

1923 m. surašytos gyvenvietės:[10]

  • Agailės vs.
  • Armoliškių vs.
  • Augustaičių vs.
  • Auksučių vs.
  • Aukštakalnio vs.
  • Avižlių k.
  • Bajoriškės (Avižlių) k.
  • Barvydžių k.
  • Baublių k.
  • Bauskio (Purvių, Dabikinės) k.
  • Beržėnų vnk.
  • Biliuniškių k.
  • Bitpuolių k.
  • Blaklaukės k.
  • Budriškių dv.
  • Burbiškių dv.
  • Buriškių k.
  • Čiuinių k.
  • Dilbičių k.
  • Doveitlaukių vnk.
  • Draginių k.
  • Dumbrių k.
  • Dusų k.
  • Eglesių dv.
  • Fermos k.
  • Gamėnų k.
  • Gendviliškių k.
  • Gerybiškių dv.
  • Grybiškių k.
  • Griežių k.
  • Gumbakių k.
  • Jakų dv.
  • Jonaičių I k.
  • Jonaičių II k.
  • Jonlaukių k.
  • Kalniškių dv.
  • Kalniškių k.
  • Kerbediškių vs.
  • Kerežių k.
  • Kinkių k.
  • Kinkupės (Kinkių) k.
  • Klaisių dv.
  • Kožiškių k.
  • Kroklių k.
  • Kušleikių k.
  • Latveliškių k.
  • Latvelių k.
  • Lenkų k.
  • Mažunaičių dv.
  • Medvelakių (Jonaičių) k.
  • Medvelakių (Kimsių) k.
  • Meilaičių vs.
  • Meškėnų dv.
  • Mickių k.
  • Pagamės vs.
  • Pagojų vs.
  • Paklišių vs.
  • Papilės mstl.
  • Pašilės dv.
  • Poeglesio dv.
  • Purvių k.
  • Pusbaublių k.
  • Pužiškių vs.
  • Rekščių k.
  • Rimšių k.
  • Roplaukių k.
  • Rudikių dv.
  • Rudikių k.
  • Skabeikių k.
  • Skeibės vnk.
  • Strazdų k.
  • Šemetaičių k.
  • Šiaudinės dv.
  • Šiaudinės k.
  • Šiliškių k.
  • Šiltiškių dv.
  • Šiurkiškės k.
  • Tautgalių k.
  • Traidžių k.
  • Trikšių k.
  • Urbonaičių k.
  • Užbrasčių k.
  • Užpelkių k.
  • Užsienių k.
  • Vegerėlių plv.
  • Vegerių (Vegerėlių) k.
  • Vegerių dv.
  • Vervedžių k.
  • Vienrankių k.
  • Zubrelių k.
  • Zubrių k.
  • Žerksčių k.
  • Žilių k.
  • Žordelių k.

Gyventojai

redaguoti

Tautinė sudėtis

redaguoti

1923 m. gyveno 9866 žmonės:[11]

Žymūs žmonės

redaguoti
Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1885 Šiaudinė Merkelis Račkauskas, literatūrologas, pedagogas 1968
1886 Antanas Montvydas, gydytojas, rašytojas 1966
1932 Žiliai Juozapas Baldauskas, žurnalistas 2014
1939 Traidžiai Ona Simanavičienė, mokslinė agronomė 2023

Šaltiniai

redaguoti
  1. Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  2. Boleslavas Požerskis. „35 maršrutai autoturistams“. – Vilnius, Mintis, 1975. // psl. 97.
  3. Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
  6. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
  7. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 697 psl.
  8. Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 709 psl.
  9. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 68–69
  10. Versmė.lt
  11. 1923 m. surašymo duomenys