Grigalius Chodkevičius
| Grigalius Chodkevičius | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Chodkevičiai | |
| |
| Chodkevičių herbas | |
| Gimė | apie 1513 m. Vilnius |
| Mirė | 1572 m. lapkričio 9 d. (~59 metai) |
| Palaidotas (-a) | Supraslio stačiatikių vienuolynas |
| Tėvas | Aleksandras Chodkevičius |
| Motina | Vasilisa Jaroslavovna Golovčinska |
| Sutuoktinis (-ė) | Kotryna Višniovecka |
| Vaikai | Andrius Chodkevičius Aleksandras Chodkevičius Aleksandra Chodkevičiūtė Ona Chodkevičiūtė, Sofija Chodkevičiūtė |
 Vikiteka |
Grigalius Chodkevičius |
Grigalius Chodkevičius (Katkevičius, Katkus, lenk. Grzegorz (Hrehory) Aleksandrowicz Chodkiewicz, apie 1505 m. – 1572 m. lapkričio 9 d.) – Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valstybės ir karinis veikėjas.
Biografija
redaguotiKilęs iš Lietuvos bajorų, grafų Chodkevičių giminės. Tėvas Aleksandras Chodkevičius, motina Vasilisa Jaroslavovna Golovčinska. Chodkevičių giminės Supraslio šakos pradininkas.
Šeima
redaguotiŽmona Kotryna Višniovecka, vaikai:
- Andrius Chodkevičius (1549–1575 m.), Mogiliovo seniūnas.
- Aleksandras Chodkevičius, Gardino ir Mogiliovo seniūnas.
- Aleksandra Chodkevičiūtė, jos vyras Romanas Sanguška, dukterys Fedia Sanguškaitė, Aleksandra Sanguškaitė.
- Ona Chodkevičiūtė, jos vyras Povilas Sapiega, vaikai Elžbieta Sapiegaitė, Jonas Petras Sapiega, Sofija Sapiegaitė.
- Sofija, jos vyras Oršos seniūnas ir Smolensko vaivada Filonas Kmita (1530–1587).
Jaunystėje gyveno Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio rūmuose Karaliaučiaus pilyje, buvo veikiamas reformacijos.
Valstybės tarnyba
redaguoti1544–1559 m. Lietuvos pakamaris, 1546–1551 m. Kauno, 1563–1569 m. Gardino, 1564–1569 m. Mogiliavo seniūnas, 1546–1549 m. Vilkijos, 1551–1563 m. Karmėlavos ir 1551–1555 m. Rumšiškių valdytojas arba laikytojas. 1559–1564 m. Trakų kaštelionas, 1564–1572 m. Vilniaus kaštelionas, 1561–1566 m. Lietuvos lauko etmonas, nuo 1566 Lietuvos didysis etmonas.
Darbai
redaguoti1558 m. Podolėje sumušė Krymo totorius, 1564 m. su Mikalojumi Radvila Ruduoju Ulos mūšyje – rusų kariuomenę, 1567 m. Lyvžemyje – švedus. Gindamas LDK savarankiškumą priešinosi 1569 m. unijai su Lenkija. Savo Zabludovo dvare prie Balstogės globojo iš Rusijos 1566 m. pabėgusius spaustuvininkus I. Fiodorovą ir P. Mstislavecą, 1568 m. įsteigė jiems slavišką spaustuvę. 1567 m. pastatydino cerkvę su prieglauda.[1]
Genealogija
redaguoti| Ana iš Riazanės | Fiodoras Bielskis | Chodka Jurgaitis | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| Jaroslavas Golovčinskas | Jaunutė Bielskytė | Jonas (Ivanas) Chodkevičius | |||||||||||||||||||||||||||||||||
| Vasilisa Golovčinska | Aleksandras Chodkevičius | ||||||||||||||||||||||||||||||||||
| Grigalius Chodkevičius | |||||||||||||||||||||||||||||||||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Mečislovas Jučas. Algirdas Matulevičius. Grigalius Chodkevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 79 psl.
Nuorodos
redaguoti| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Stanislovas Kiška |
 1554–1555 |
Po to: Steponas Zbaraskis |
| Prieš tai: Frederikas Prunskis |
 1555–1559 |
Po to: Konstantinas Vasilijus Ostrogiškis |
| Prieš tai: Jeronimas Chodkevičius |
 1559–1564 |
Po to: Steponas Zbaraskis |
| Prieš tai: Jeronimas Chodkevičius |
 1564–1566 |
Po to: Jonas Chodkevičius |
| Prieš tai: Mikalojus Radvila Juodasis |
 1566–1572 |
Po to: Mikalojus Radvila Rudasis |
| Pareigybės |
|---|