Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis Chodkevičius
Chodkevičiai
Grifas su kardu (herbas)
Grifas su kardu (herbas)
Gimė 1570 m.
Vilnius
Mirė 1621 m. rugsėjo 24 d. (~51 metai)
Chotyno tvirtovė,
Palaidotas (-a) Podolės Kamenecas
Tėvas Jonas Chodkevičius
Motina Kristina Zborovska
Sutuoktinis (-ė) 1. Sofija Mieleckaitė,
2. Ona Aloizė Ostrogiškė
Vaikai Iš I santuokos:

Jeronimas Krizostomas Chodkevičius,
Jonas Kazimieras Chodkevičius,
Ona Scholastika Chodkevičiūtė–Sapiegienė

Vikiteka Jonas Karolis Chodkevičius

Jonas Karolis Chodkevičius (balt. Ян Караль Хадкевіч, ukr. Ян Кароль Ходкевич, lenk. Jan Karol Chodkiewicz, rus. Ян Кароль Ходкевич, 1570 (arba – 1571)[1] m. Vilniuje – 1621 m. rugsėjo 24 d. Chotyne, palaidotas Ostroge, Ukraina) – Jono sūnus, žymiausias XVII a. Abiejų Tautų Respublikos didikų, garsus LietuvosLenkijos karo vadas (nuo 1600 m. lauko etmonas, nuo 1605 m. – Lietuvos didysis etmonas) ir Lietuvos valstybės veikėjas (nuo 1599 m. Žemaičių seniūnas, nuo 1616 m. – Vilniaus vaivada).[2]

Biografija

redaguoti

Būdamas dar vaikas Jonas Karolis Vilniuje 1579 m. sveikino į Polocko karą išvykstantį Steponą Batorą, kuris jam išpranašavo: „Tikrai šis jaunuolis bus didelis karys!“[3] 15831586 m. kartu su broliu Aleksandru studijavo Vilniaus akademijoje, iki 1589 m. filosofijos ir teisės studijas tęsė Ingolštato (Bavarija, Vokietija) universitete, o vėliau persikėlė į Paduvą (Italija). Būdamas Žemaičių seniūnu, 1602 m. Kretingoje pastatė pirmąją bažnyčią ir įkurdino vienuolius bernardinus, kuriems 16051617 m. pastatė vienuolyną ir mūrinę bažnyčią. 1609 m. šalia Kretingos dvaro pastatė Karolštato (taip vadinosi Kretinga XVIIXVIII a.) miestą, kuriam suteikė Magdeburgo teisę. Skuode 1614 m. pastatė mokyklą, o Kražiuose įsteigė jėzuitų kolegiją, kuri jo sumanymu turėjo tapti Žemaičių seniūnijos švietimo ir kultūros židiniu. Šalia kolegijos J. K. Chodkevičiaus fundacija 1621 m. pradėta statyti jėzuitų bažnyčia.

Valstybės tarnyba

redaguoti

Baigęs mokslus, buvo paskirtas didžiojo kunigaikščio rūmų taurininku. Jis atsidėjo karinei literatūrai, mūšių planų bei schemų sudarinėjimui, praktiškam rūmų kariuomenės kariniam mokymui. 1595 m. numalšino kazokų maištą Ukrainoje, sėkmingai žygiavo į Moldaviją. Paskirtas lauko, vėliau – didžiuoju etmonu, 16011609 m. vadovavo LDK kariuomenei kovose su Švedija dėl Livonijos žemių.

Labiausiai jį išgarsino 1605 m. Kirchholmo (Salaspilio) mūšyje per maždaug 20 minučių pasiekta triuškinanti pergalė prieš Švedijos karaliaus Karolio IX vadovaujamą kariuomenę bei paskutinis mūšis ties Chotynu (prie Dniestro, Ukraina), kuriame jo vadovaujama jungtinė Abiejų Tautų Respublikos kariuomenė sėkmingai atrėmė gausesnės Turkijos ir Krymo totorių kariuomenės puolimą.[4]

Nutraukus kovas su švedais, vadovavo Lenkijos-Lietuvos kariuomenės žygiams į Maskvą.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Marian Chachaj. O dacie urodzenia i o edukacji hetmana Jana Karola Chodkiewicza
  2. Genutė Kirkienė. LDK politicos elito galingieji: Chodkevičiai XV–XVI amžiuje. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2008
  3. Mykolas Biržiška. Chodkevičiai. – Lietuviškoji enciklopedija. – Kaunas, 1937. – T. 5
    Marian Chachaj. O dacie urodzenia i o edukacji hetmana Jana Karola Chodkiewicza
  4. Antanas Tyla. Chodkevičius Jonas, Katkevičius, Katkus. – Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T. 4. – P. 79–80
  • Mykolas Jučas. Chodkevičius, Katkevičius, Katkus, Jonas Jeronimas. – Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985. – T. 1. – P. 327
  • Julius Kanarskas. Kretingos dvaro savininkai. – Kretinga (Klaipėda: Druka), 2009. – P. 12–14

Nuorodos

redaguoti

Galerija

redaguoti
Galerija
Politinis postas
Prieš tai:
Stanislovas Radvila II
 
Žemaičių seniūnas

15991616
Po to:
vieta buvo laisva
Prieš tai:
Kristupas Radvila Perkūnas
 
Lietuvos didysis etmonas

1605
Po to:
Leonas Sapiega
Prieš tai:
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis
 
Vilniaus vaivada

16161621
Po to:
Leonas Sapiega