Grigalius Antanas Oginskis
Grigalius Antanas Oginskis (lenk. Grzegorz Antoni Ogiński, 1654 m. birželio 23 d. – 1709 m. spalio 17 d. Liubline) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos karinis ir politinis veikėjas.
Grigalius Antanas Oginskis | |
---|---|
Oginskiai | |
Oginski (herbas) | |
Gimė | 1654 m. birželio 23 d. |
Mirė | 1709 m. spalio 17 d. (55 metai) Liubline |
Tėvas | Jonas Jackus Oginskis |
Motina | Ana Semaško |
Sutuoktinis (-ė) | Teofilė Čartoriska |
Vaikai | Kazimieras Marcijonas Oginskis Elžbieta Magdalena Oginska |
Žymūs apdovanojimai | |
Vikiteka | Grigalius Antanas Oginskis |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Giminė ir dvarai
redaguotiKunigaikštis, kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Oginskių giminės, Jono Jackaus Oginskio sūnus. Vienas žymiausių šios didikų giminės atstovų Lietuvoje.
Biografija
redaguoti1698 m. birželio 23 d. Raseiniuose išrinktas Žemaitijos seniūnu. Vienas iš Valkininkų konfederacijos, nukreiptos prieš Sapiegų įsigalėjimą Abiejų Tautų Respublikoje, organizatorių, respublikonų vadas. Pasižymėjo 1700 m. lapkričio 18 d. Valkininkų mūšyje prie Lieponių, kuriame jungtinės lietuvių, žemaičių ir Livonijos (Infliantų) pajėgos sumušė reguliariąją Sapiegų kariuomenę, remiamą totorių samdinių. Tačiau Lietuvos grupuočių tarpusavio kovomis pasinaudojo Švedija, užėmusi Livoniją ir Šiaurės Lietuvą.
Po 1700 m. suartėjo su Abiejų Tautų Respublikos karaliumi Augustu II ir tapo savotišku mažuoju Lietuvos karaliuku. Nuo 1703 m. lapkričio 20 d. jis Lietuvos lauko etmonas, su kitais suorganizavo LDK generalinę konfederaciją. 1709 m. trumpai – Lietuvos didysis etmonas.
Palaikė artimus ryšius su Rusijos caru Petru I. 1703 m. kovo mėn., remiamas rusų dalinių, apgulė Biržų pilį ir atėmė ją iš švedų, bet 1704 m. rugsėjo 14 d. švedai vėl paėmė Biržų pilį ir generolo G. Levenhaupto įsakymu ją susprogdino.
Garsėjo kaip didelis muzikos gerbėjas, savo dvare turėjo orkestrą. Pradedant juo, visi kiti Oginskiai globojo muzikus ir muzikantus.
Šeima
redaguotiBuvo Vedęs Teofilę Čartoriską (m. po 1711 m.), Krokuvos pakamario Jono Karolio Čartoriskio (1626—1680) ir Anos Zebžydovskos (m. 1668) dukterį, nuo kurios turėjo du sūnus ir tris dukteris. Vaikai:
- Elžbieta Magdelena Oginska (m. 1767), 1-mas vyras Kazimieras Gelgaudas, 2-ras vyras kunigaikštis Antanas Mykolas Puzinas
- Anelė Oginska, Braclavo srtalininko Felikso Pariso žmona
- Efrosinija Oginska (m. apie 1765 m.), žmona nuo 1726 metų Vilniaus ir Pinsko seniūno Petro Paco (m. 1756)
- Jonas (m. 1710), Lietuvos didysis prievaizas ir Mstibovo seniūnas
- Kazimieras Marcijonas (m. 1727), Lietuvos didysis pastalininkis, Mstibovo seniūnas
Nuorodos
redaguotiPolitinis postas | ||
---|---|---|
Prieš tai: vieta buvo laisva |
Žemaičių seniūnas 1698–1709 |
Po to: Kazimieras Garbauskis |
Prieš tai: Jonas Sapiega |
Lietuvos didysis etmonas 1709 |
Po to: Liudvikas Pociejus |