Atverti pagrindinį meniu
Adrijos jūra iš kosmoso
Sekli jūros pakrantė netoli Grado (šiaurės Italija)
Adrijos jūra ties Istrija Kroatijoje
Adrijos jūra ties Budva Juodkalnijoje

Adrijos jūra – Viduržemio jūros dalis, esanti tarp Apeninų ir Balkanų, šiauriau Otranto sąsiaurio.

Turinys

IstorijaKeisti

Pavadinta Italijos miesto Adrijos (Rovigo provincija), kuris buvo jūros pakrantėje, Po ir Adidžės upių deltoje, vardu.[1] Iš pradžių taip graikai vadino tik šiaurinę jūros dalį (gr. Adrias Kolpos), vėliau šis pavadinimas imtas naudoti visai jūrai. Romėnai užę vadinao Mare Seperum arba Mare Hadriaticum.

Per du tūkstančius metų Po ir Adidžė sunešė tiek sąnašų į šioje vietoje seklią jūrą, kad dabartiniais laikais Adrijos miestas yra 25 km nuo pakrantės.

GeografijaKeisti

Jūra driekiasi iš šiaurės vakarų į pietryčius 820 km – nuo Venecijos įlankos šiaurėje iki Otranto sąsiaurio pietuose, kur Adrijos jūra pereina į Jonijos jūrą. Adrijos plotis – nuo 93 iki 222 km, vidutinis 160 km. Jūra užima 132 tūkst. kv.km plotą. Šiaurinės dalies gylis siekia nuo 40 iki 200 m. Pietinė dalis yra žymiai gilesnė - tarp Diuresio ir Bario gylis siekia iki 1230 metrų.

Vakarinėje jūros pakrantėje yra Italija, o palei rytinį krantą – Kroatija, Juodkalnija ir Albanija. Nedidelė dalis pakrantės priklauso Slovėnijai bei Bosnijai ir Hercegovinai (26 km prie Neumo).

PakrantėsKeisti

Šiaurės vakarinė dalis yra sekli su daugybe pakrantės lagūnų. Didžiausia iš lagūnų yra Venecijos. Toliau esanti rytinė Italijos pakrantė yra kalnuota, pakrantėje praktiškai nėra salų, kranto linija gana tiesi. Tik Apulijoje esantys Gargano kalnai apie 50 km išsikiša į Adrijos jūrą sudarydami pusiasalį.

Rytinėje pakrantėje į jūrą išsikiša Istrijos pusiasalis, visa pakrantė daugiausia kalnuota ir raižyta. Didžiąją rytinės pakrantės dalį užima Kroatijos regionas Dalmatija, jos krantas yra labai vingiuotas, turi daug salelių, įlankėlių ir labai populiarus tarp turistų. Dalmatijos salos yra Dinarų kalnų pakrantės kalnagūbrių viršūnės, o tarp kalnų buvę slėniai buvo užlieti leidžiantis vakarinei Balkanų pusiasalio daliai. Tarp didžiausių įlankų čia yra Triesto įlanka, o 30 km Kotoro įlanka Juodkalnijoje yra didžiausia Adrijos jūroje. Jūra prie kranto yra gili, dėl to gerai tinka laivybai. Piečiau Škoderio Albanijoje pakrantė smėlėta. Adrijos pakrantė baigiasi ties Vlora piečiau kurios palei Jonijos jūros pakrantę prasideda Albanijos Rivjera.

UostaiKeisti

Tarp didžiausių ir svarbiausių Adrijos uostų yra:

SalosKeisti

KlimatasKeisti

Klimatui būdinga labai šilta, nelietinga ir sausa vasara bei švelni, iš dalies lietinga ir drėgna žiema. Žiemą Adrijos jūros regionas yra veikiamas aukšto slėgio sričių iš Atlanto. Dėl to pučia šilti pietiniai (sirokas) ir šalti šiaurės (mistralis ir bora) vėjai.

UpėsKeisti

Didžiausios į Adriją įtekančios upės yra Reno, Po, Adidžė, Brenta, Piavė, Soča, Zrmanja, Krka, Cetina, Neretva, Drinas.

OkeanologijaKeisti

DruskingumasKeisti

Druskingumas jūros paviršių prie didelių upių deltų yra 2,5 proc., pietinėje dalyje – 3,9 proc.[2][neveikianti nuoroda]

EkonomikaKeisti

Vakariniame krante (Italijoje) pagrindiniai uostai – Venecija, Ankona ir Baris. Triestas taip pat anksčiau buvo svarbus uostas, bet dabar neteko savo reikšmės. Rytiniame krante didžiausi uostai yra Rijeka ir Splitas (abu – Kroatijoje). Adrijos jūroje gerai išvystyta žvejyba, gausu omarų, sardinių, tuno.

ŠaltiniaiKeisti

NuorodosKeisti

 

Vikiteka