Egiptiečiai
| Egiptiečiai | |
|---|---|
 Egiptiečiai, šokantys tradicinį šokį tanurą
| |
| Gyventojų skaičius | ~105 mln.[1] |
| Populiacija šalyse |  Egiptas: >90 mln. Saudo Arabija: 2,9 mln.[2] JAV: 1–1,5 mln.[3] JAE: 0,75 mln. Jordanija: 0,6 mln. Kuveitas: 0,5 mln. Sudanas: 0,5 mln.[4] Kataras: 0,23 mln.[5]
|
| Kalba (-os) | arabų |
| Vėliava | 
|
| Religijos | islamas, krikščionybė (mažuma) |
| Giminingos etninės grupės | kiti arabai (alžyriečiai, marokiečiai, sudaniečiai ir kt.), nubiai, berberai |
 Vikiteka: |
Egiptiečiai |
Egiptiečiai (arab. المَصرِيُون = al-Masriyun, kopt. ⲣⲉⲙⲛ̀ⲭⲏⲙⲓ = remenkhēmi) – Afrikos tauta, susidariusi dabartinėje Egipto valstybėje. >90 mln. gyvena pačiame Egipte, taip pat turi didelę diasporą kitose arabų šalyse (Saudo Arabijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, Jordanijoje, Libijoje ir kt.), Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje, Europoje (Italijoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Graikijoje, Nyderlanduose). Egiptiečių nacija susideda iš Egipto arabų bei atskiros etnoreliginės grupės koptų. Vartoja arabų kalbą (Egipto arabų tarmė). Tikintieji – musulmonai sunitai, dalis išpažįsta krikščionybę (koptų).
Etnogenezė redaguoti
Egiptiečių etnosas susiklostė iš arabų genčių, I-ajame tūkstantmetyje pr. m. e. pradėjusių keltis į Egipto teritoriją, bei senųjų krašto gyventojų – koptų, nubių, bedžų, berberų. Arabizacijos procesas vyko podraug su islamizacija ir baigėsi iš esmės XIV amžiuje.[6] Šiuolaikinė nacija susiformavo XX a. viduryje.[7] Tuo metu daug egiptiečių persikėlė į miestus.[6]
Genetiškai dauguma dabartinių egiptiečių (tiek koptai, tiek musulmonai)[8] yra senovės egiptiečių palikuonys.[9]
Etnografija redaguoti
Tradicinį egiptiečių kostiumą sudaro plačios kelnės, parištos juosta su išsiuvinėtais kraštais, medvilniniai marškiniai, žiemą – sudeiris (apsiaustai be rankovių), kuftanas (apranga iki kelių su rankovėmis iš juostuoto šilko arba medvilnės), spalvoti apsiaustai, turbanas. Moterys vilki plačiomis kelnėmis, juostuota šilkine arba medvilnine medžiaga, surišta apie klubus, kvadratinius šalius, koftą, plačius šilkinius chalatus, tradiciškai dengiasi veidus. Būdingi gausūs papuošalai, auskarai nosyje (vedusių moterų). Valstiečiai (felachai) vilki galabėją (tuniką iš balto arba žydro audinio su ilgomis rankovėmis), su šlike ant galvos, avi atvirus batus; moterys vilki plačias juodas bliuzeles su laisvomis rankovėmis.[6]
Pagrindiniai tradiciniai verslai: ariamoji žemdirbystė (javai, citrusiniai augalai, medvilnė), gyvulininkystė. Amatai: puodininkystė, kalyba, odos, aukso, sidabro ir bronzos gaminiai.[7]
Miestuose namai paprastai atskirti į vyrų ir moterų dalis, neretai su vidiniais kiemais, dviarkėmis lodžijomis, arkinėmis galerijomis, ornamentuotomis mašrabijomis. Apatinis aukštas statomas iš plytų arba akmenų, viršutinis – iš akmenų ar taikant fachverkinę techniką.[6]
Kultūra artimi kitiems arabams. Gausus muzikinis folkloras (grojama nėjumi, darbuka, simsimija, sagatu), garsėja epinėmis poemomis.[7]
-
Egiptiečių senolis (XIX a. pab.) -
Felachų moterys (XIX a. pab. – XX a. pr.) -
Felachų šeima -
Koptų vienuolis -
Egiptiečių muzikantai
Šaltiniai redaguoti
- ↑ BBC News Arabic
- ↑ "9.5 million Egyptians live abroad, mostly in Saudi Arabia and Jordan". egyptindependent.com.
- ↑ 2015 American Community Survey 1-Year Estimates
- ↑ "تسع ملايين و 471 ألف مصري مقيم بالخارج في نهاية 2016
- ↑ [1]
- ↑ 6,0 6,1 6,2 6,3 Египтяне,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
- ↑ 7,0 7,1 7,2 Egipto arabai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- ↑ Taha, Tarek; Elzalabany, Sagy; Fawzi, Sahar; Hisham, Ahmed; Amer, Khaled; Shaker, Olfat (2020-08-01). „Allele frequency comparative study between the two main Egyptian ethnic groups“. Forensic Science International. 313: 110348.
- ↑ Brace, C. L.; Tracer, D. P.; Yaroch, L. A.; Robb, J.; Brandt, K.; Nelson, A. R. (1993). "Clines and clusters versus "Race: „ a test in ancient Egypt and the case of a death on the Nile“. American Journal of Physical Anthropology. 36: 1–31.