Berzitai
Berzitai (serb., bulg., maked. берзити) – viduramžių laikų pietų slavų gentis.
VI a. pabaigoje, slavų invazijos į Balkanus metu, berzitai apsigyveno dabartinių Makedonijos ir Kosovo teritorijoje, Ochrido apylinkėse[1]. Šiais laikais makedonai šią gentį vadina maked. brsjaci, taip pat Brsjaci vadinamas ir Makedonijos regionas, kuriame yra Bitola, Ochridas, Prespa ir Velesas.
Dalis genties patraukė į šiaurę ir apsigyveno palei Brestą (Baltarusija)[2].
Berzitai pirmąkart paminėti „Šventojo Dmitrijaus stebukluose“, kur 616 m. Salonikų apgulties aprašyme išvardintos apgulusios gentys. Be berzitų paminėti dragovitai, sagudatai, velegezitai, vajunitai ir kiti.
Apie 773 m., pagal bizantiečių metraštininką Teofaną, bulgarų chanas Telerigas pasiuntė į berzitų žemes 12 tūkstančių karių. Žygio tikslas buvo paimti belaisvių ir perkelti juos į Bulgariją. Tačiau imperatoriaus Konstantino V kariuomenė pakeliui pasitiko bulgarus ir sutriuškino juos.[3]
Kitą kartą berzitus Teofanas paminėjo rašydamas apie 799 m. Tuo metu berzitai jau buvo patekę Bizantijos valdžion, tačiau turėjo autonomiją, juos valdė nuosavas „archontas“ Akamiras. Akamiras su metraštyje nepaminėtasi „eladikais“ (galbūt Elados temos didikais ar temos kariuomene) surengė sąmokslą prieš imperatorę Ireną, kad sostan pasodintų vieną iš Konstantino V sūnų. Sąmokslas buvo nesėkmingas - jį atskleidė, o jo dalyviai buvo apakinti.
Nuorodos redaguoti
- ↑ Ring T., Salkin R.M., La Boda S. (1996) International Dictionary of Historic Places: Southern Europe Fitzroy Dearborn - 900 psl.
- ↑ Stoianovich T. (1994) Balkan worlds: the first and last Europe. M.E. Sharpe – 454 p. (p. 149)
- ↑ Първото българско Царство, стр.302, Васил Н. Златарски
- Хронография Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto., Феофан Исповедник
- Чудеса св. Димитрия