Aukštutinė Mezija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Aukštutinė Mezija (lot. Moesia Superior) – Romos provincija Pietryčių Europoje. Dabar Aukštutinės Mezijos teritorijoje yra Serbija, Kosovas (rytinė dalis) ir šiaurinė Makedonija.
| Aukštutinė Mezija lot. MOESIA SUPERIOR | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
 | ||||
| Valstybė |  Romos imperija
| |||
| Administracinis centras | Viminaciumas | |||
Istorija
redaguoti86 m. Mezijos provincija buvo padalinta į dvi provincijas: Aukštutinę Meziją su sostine Viminaciume ir Žemutinę Meziją (lot. Moesia Interior), kurias skyrė Ciabraus upė. Iš Mezijos romėnai vykdė tolimesnius užkariavimus prieš dakus, kol 106 m. nukariavo jų karalystę už Dunojaus ir ten įkūrė Dakijos provinciją. Tačiau po to, kai 271 m. šią provinciją romėnai buvo priversti atiduoti gotams, imperatorius Aurelianas perkėlė visus Dakijos kolonistus į pietus nuo Dunojaus, t. y. į Meziją. Rytinė Aukštutinės Mezijos dalis buvo atiduota Aureliano Dakijos provincijai.
III a. pabaigos administracinių reformų metu Aukštutinė Mezija buvo pervardinta Pirmąja Mezija (lot. Moesia Prima), ir nuo jos atskirta Dardanijos provincija. Pirmoji Mezija kartu su Dardanija, Paupio Dakija, Viduržemio Dakija ir Prevalitana sudarė stambesnį administracinį teritorinį vienetą - Dakijos dieceziją.
IV a. Aukštutinėje Mezijoje apsigyveno gotai, VI a.– VII a. – slavai. Provincija panaikinta VII a., kuomet ją užkariavo bolgarai.