Pažaislis

gražus pažaislio vienouolinas
Pažaislis
Vietovė prijungta prie miesto 1946 m.
{{#if:
Pažaislio vienuolynas
Pažaislis
Pažaislis
54°52′34″š. pl. 24°01′16″r. ilg. / 54.876°š. pl. 24.021°r. ilg. / 54.876; 24.021 (Pažaislis)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Petrašiūnų seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pažáislis
Kilmininkas: Pažáislio
Naudininkas: Pažáisliui
Galininkas: Pažáislį
Įnagininkas: Pažáisliu
Vietininkas: Pažáislyje
Istoriniai pavadinimai rus. Пожайскъ, Пожайце, Пажайслис

Pažaislis – Kauno miesto teritorija į pietryčius nuo Petrašiūnų, šiaurės vakariniame Kauno marių krante,[2] Kauno marių regioniniame parke. Garsus Pažaislio vienuolyno ansamblis. Yra parkas, paplūdimys, jachtklubas, keleivinių laivų prieplauka, įsikūręs Pažaislio kultūros ir turizmo centras. Vasarą vienuolyne vyksta muzikos festivaliai, Žolinės atlaidai. Pažaislį nuo miesto skiria vandens jėgainė. Didelę Pažaislio dalį užima Pažaislio šilas.

Pažaislio Taikos kalno ąžuolas yra vienas storiausių Kauno apskrityje (po Karvelių ąžuolo), apie 600 metų amžiaus. Jo apimtis 5,15 m, aukštis 21 m, auga prie Pažaislio vienuolyno tvoros.

Parkas prie vienuolyno – senojo Taikos kalno ąžuolo vieta
Vienuolių kapinės netoli vienuolyno

Istorija

redaguoti

XVII a. viduryje minimas Pažaislio dvaras, priklausęs Oborskiams. LDK kancleris Kristupas Žygimantas Pacas 1664 m. nupirko iš Kauno žemės teismo teisėjo Samuelio Oborskio Pažaislio dvarą ir dovanojo jį vienuoliams kamalduliams, taip pat įsipareigojo duoti 40 000 zlotų 12 vienuolių išlaikymui. Pirmiausia pastatyti vienuolių atsiskyrėlių (emeritų) mediniai nameliai ir Šv. Onos bažnytėlė. 1667 m. rudenį padėtas mūrinės bažnyčios kertinis akmuo.

Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro Nikolajaus I įsakymu 1832 m. vienuolynas uždarytas ir perduotas pravoslavų vienuoliams. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1920 m. Pažaislyje įsikūrė iš Čikagos atvykusios seserys kazimierietės. 1923 m. Pažaislio kaime gyveno 32 žmonės, vienuolyne – 64, dvare – 105. 1932 m. rugpjūčio 15 d. Pažaislyje buvo įkurta sklandymo mokykla, čia veikusi iki 1933 m. ir tuomet perkelta į Nidą.[3]

1946 m. prijungtas prie Kauno miesto. 19511964 m. Pažaislyje buvo psichoneurologijos ligoninė. Iki pastatant Kauno HE beveik visas Pažaislis buvo į šiaurės rytus nuo vienuolyno 54°52′50″ š. pl. 24°01′40″ r. ilg. / 54.88056°š. pl. 24.02778°r. ilg. / 54.88056; 24.02778 (Senasis Pažaislis).

2001 m. lapkričio 3 d. Pacų palaikai sugrąžinti ankstesniąją palaidojimo vietą.[4]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
Po Pirmojo pasaulinio karo Pažaislio valsčiaus centras Kauno apskritis
19462000 m. ? Kauno miestas
2000 Petrašiūnų seniūnija Kauno miesto savivaldybė

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1902 m. ir 1923 m.
1902 m.[5] 1923 m.sur.[6]
101 201

Žymūs žmonės

redaguoti
  • Vienuolyne palaidotas senojo Rusijos himno autorius Aleksejus Lvovas (1798–1870).
  • Pažaislyje palaidotas italų architektas Liudvikas Fredas. Vienuolyną statė 12 metų, vėliau tapo broliu kamalduliu.
  • Pažaislyje palaidotas italų architektas Karlo Putini (m. 1682)
  • Pažaislio bažnyčios rūsyje palaidoti fundatoriai Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684) ir jo žmona Klara Genovefa Izabelė grafaitė de Maiji (Mailly) Laskaris (m. 1685)
  • Vienuolyną po brolio mirties statė Karlo Putini brolis Pietro Putini. Taip pat padėjo statyti architektai Žoanas Merli, Peretis, Mikalojus Volscheidas. Po Kristupo Žygimanto Paco mirties darbus tęsė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sekretorius Mykolas Kazimieras Pacas. Jam talkino italai tapytojai Delbentas, Mikelandželas Palonis. Vienuolyno statybos darbus parėmė Vilniaus vyskupai Kazimieras Ancuta ir Konstantinas Bžostovskis, pašventinęs bažnyčią 1712 m.
  • 18281829 m. vienuolyne gyveno lietuvių poetas Antanas Strazdas.
  • Pažaislio vienuolyne 1837 m. ir 1847 m. lankėsi Rusijos caras Nikolajus I.
  • 19201934 m. gyveno vienuolė Marija Kazimiera Kaupaitė.
  • Vienuolyno bažnyčios šventoriuje palaidotas mons. Vincentas Dargis. 1920–1940 m. bažnyčios rektorius, kazimieriečių Dvasios tėvas, kongregacijos rėmėjas.[7]

Galerija

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Jāņa sēta Map Publishers Ltd (2003). Lietuvos autokelių atlasas, 1 : 200 000 (Map). – Ryga. p. 95. (atlaso žemėlapiuose teritorijų ribos pateiktos pagal VĮ „Registrų centras“ 2003-07-01 duomenis)
  3. Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. „Lietuvos kūno kultūros ir sporto istorija“. – Vilnius, Margi raštai, 1996. ISBN 9986-09-122-5. // 89 p.
  4. XXI amžius, 2001 m. lapkričio 9 d., Nr. 84
  5. Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
  6. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  7. R. Butautas-Kudirka. Monsinjoras Vincentas Dargis. 160 p. Vilnius. 2008.

Nuorodos

redaguoti