Žiegždriai

(Nukreipta iš puslapio Žiegždriai II)
Žiegždriai
{{#if:280px
Įvažiavimas į gyvenvietę
Žiegždriai
Žiegždriai
54°53′13″š. pl. 24°05′28″r. ilg. / 54.887°š. pl. 24.091°r. ilg. / 54.887; 24.091 (Žiegždriai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Samylų seniūnija
Gyventojų (2021) 200
Vikiteka Žiegždriai
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Žiegždriaĩ
Kilmininkas: Žiegždrių̃
Naudininkas: Žiegždriáms
Galininkas: Žiegždriùs
Įnagininkas: Žiegždriaĩs
Vietininkas: Žiegždriuosè

Žiegždriai – kaimas Kauno rajono savivaldybėje, 3 km į šiaurę nuo Šlienavos. Išsidėstę Kauno marių kairiajame krante. Yra psichiatrijos ligoninė.

Etimologija

redaguoti

Kaimo vardas kilęs nuo žodžio žiegždras – „žvirgždas“.[2] Tai uoliena, kuri paplitusi kaimo apylinkėse.

Geografija

redaguoti
 
Kryžius nuo maro ir karo (atstatytas 2001 m.)

Stūkso Žiegždrių piliakalnis, Žiegždrių liepa (gamtos paminklas, apimtis 4,3 m, aukštis 25 m, amžius 100 metų), prie marių atsiveria įspūdinga Žiegždrių atodanga (22 m aukščio), nuo kurios atsiskleidžia Nemuno slėnio šlaitų ir gamtinės aplinkos raida, yra Kalniškių konglomeratų atodanga (vienintelė Lietuvoje, kur galima pamatyti stalaktitų). Įrengtas Žiegždrių geologinis takas, kurio ilgis 1,6 km, prasideda ties senuoju Kalniškių kaimu).[3] Jis veda pro varvinių molių nuošliaužą, Žiegždrių atodangą, aštuonkamienę bei pačią storiausią kairiajame Kauno marių krante liepas, nuošliaužos performuotą šlaitą, šaltinį, sufozinius cirkus bei Kalniškių konglomeratų atodangą.

Istorija

redaguoti

Kai kuriuose senuose žemėlapiuose nurodomos trys Žiegždrių gyvenvietės. 1908 m. Žiegždrių I stovyklą tyrinėjo T. Daugirdas ir L. Kšivickis.[4] Iki 1959 m. Žiegždriai buvo abipus Nemuno – Žiegždriai I ant aukšto šlaito kairiajame Nemuno krante ir Žiegždriai II dešiniajame krante, kur buvusi mokykla ir kaimo kapinaitės.[5] Abiejuose krantuose buvo Žiegždrių dvaras.

Užtvenkus Nemuną ir pastačius Kauno vandens jėgainę, Žiegždriai II užlieti, o Žiegždriai I užlieti nevisiškai – išliko pietinė kaimo dalis, iš kurios susidarė dabartiniai Žiegždriai.

1958 m. atidaryta Žiegždrių psichiatrijos ligoninė, kurios vyriausiasis gydytojas buvo V. Krikščionaitis.[6]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 2021 m.
1888 m.[7] 1923 m.sur.[8] 1959 m.sur.[9] 1970 m.sur.[10] 1979 m.sur.[11] 1987 m.[12]
260 87 458 681 1 167 1 048
1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16] - -
339 291 238 200 - -

Žymūs žmonės

redaguoti

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 85
  3. http://www.mytrips.lt/Marsrutai/Ziegzdriu-geologinis-takas/228 Archyvuota kopija 2014-07-14 iš Wayback Machine projekto.
  4. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 13
  5. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 15
  6. Psichiatrija. Vilnius: Vaistų žinios, 2003, 30 p. ISBN 9955-511-21-4.
  7. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. ŽiegždriaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 910 psl.
  11. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  12. Žiegždriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 673
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.