Atverti pagrindinį meniu

Pakalniškiai (Samylai)

(Nukreipta iš puslapio Pakalniškės (Kaunas))
Portal.svg
Pakalniškiai
[[Vaizdas:|250px]]

Pakalniškiai
Koordinatės 54°51′29″š. pl. 24°01′30″r. ilg. / 54.858°š. pl. 24.025°r. ilg. / 54.858; 24.025 (Pakalniškiai)Koordinatės: 54°51′29″š. pl. 24°01′30″r. ilg. / 54.858°š. pl. 24.025°r. ilg. / 54.858; 24.025 (Pakalniškiai)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Samylų seniūnija
Gyventojų skaičius 47 (1958 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Pakalnìškiai

Pakalniškiai (arba Pakalniškės) – buvęs kaimas Kauno rajone, kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo dabartinės Zuikinės. Kaimą mena Pakalniškių piliakalnis.

IstorijaKeisti

Pakalniškiuose XX a. viduryje aptiktos 5 senovės gyvenviečių liekanos. [2] Pasakojama, kad Pakalniškių piliakalnis priklausęs kunigaikščiui Vaišvydui (jo garbei galėjusi būti pavadinta Vaišvydava). [3]

1744 m. buvo 12 laisvųjų valstiečių sodybų, 1827 m. 19 kiemų ir 312 žmonių. Priklausė Aukštosios Panemunės valsčiui ar Pažaislio valsčiui. XIX a. pabaigoje statant Kauno tvirtovės įtvirtinimus, 1882 m. dalis kaimo žemės su sodybomis nusavinta V forto statybai, tad 1887 m. Pakalniškiuose liko tik 13 sodybų su 76 gyventojais.

Po I pasaulinio karo tapo seniūnijos centru, tarpukariu gyveno apie 200 gyventojų, buvo 25 sodybos, vėjo malūnas.

1958 m., statant Kauno HE iš Nemuno slėnio gyventojai išsikėlė, o ant kalno laukuose liko 6 sodybos su 47 gyventojais. Slėnis 1959 m. atsidūrė Kauno marių dugne, Pakalniškių piliakalnis liko neužlietas, o laukai priskirti Vaišvydavai.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1950 m. seniūnijos centras, Aukštosios Panemunės valsčius Kauno apskritis
19501954 m. Pakalniškių apylinkės centras Panemunės rajonas
19541955 m. Rokelių apylinkė
19551959 m. Kauno rajonas


Pavadinimo kilmėKeisti

Kaimo vardas yra galbūt priesagos -iškiai vedinys nuo žodžio pakalnė (pavardė Pakalniškis šiuose kraštuose nesutinkama).[4]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Aleksandras Vanagas. Išnykę vietovardžiai. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 83–86 psl.
  2. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 14 psl.
  3. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 66–72 psl.
  4. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 85 psl.