Vaišvydava

Vaišvydava
Vietovė prijungta prie miesto XX a.
Vaisvydava.jpg
Didžioji gatvė
Vaišvydava
Vaišvydava
Koordinatės 54°50′46″š. pl. 24°01′41″r. ilg. / 54.846°š. pl. 24.028°r. ilg. / 54.846; 24.028 (Vaišvydava)Koordinatės: 54°50′46″š. pl. 24°01′41″r. ilg. / 54.846°š. pl. 24.028°r. ilg. / 54.846; 24.028 (Vaišvydava)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno miesto savivaldybės vėliava Kauno miesto savivaldybė
Seniūnija Panemunės seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Vaišvydavà
Kilmininkas: Vaišvydãvos
Naudininkas: Vaišvydãvai
Galininkas: Vaišvydãvą
Įnagininkas: Vaišvydavà
Vietininkas: Vaišvydãvoje

Vaišvydava – Kauno miesto dalis pietrytiniame miesto pakraštyje, į pietryčius nuo Panemunės.[2] Netoliese yra Kauno marios. Pietrytinė gyvenvietės dalis, neprijungta prie Kauno, priklauso Samylų seniūnijai. Vaišvydavoje gyvena apie 4000 gyventojų.[3]

Vaišvydavos mikrorajone veikia aktyvi bendruomenė, įkūrusi savo bendruomenės centrą, yra Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla. Stovi paminklas-kryžius ąžuolinė skulptūra „Laiminantis Kristus“ (autorius – tautodailininkas Viktoras Žilinskas), skirta Kauno marių užlietiems kaimams atminti;[4]

EtimologijaKeisti

 
Skulptūra „Laiminantis Kristus“, skirta penkiems Kauno marių užlietiems kaimams atminti – Pakalniškiams, Šilėnams, Kampiškėms, Dvareliškėms ir Mozūrams.

Legendos byloja, kad kadaise Nemuno slėnio žemės priklausiusios garsiam valdovui Vaišvydui, kuris čia turėjęs medinę Pakalniškių pilį. Dabartinis gyvenvietės vardas ir galėjęs kilti prie valdovo vardo pridedant vietovardinę priesagą -ava (asmenvardinis vietovardis).

IstorijaKeisti

Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą Vaišvydavos vardas paminėtas 1384 m. Kryžiuočių žygių į Lietuvą aprašymuose. XVI a. viduryje ar vėliau įkurta palivarkas, kuris 1694 m. priklausė dvarui prie Marvos ir Kauno seniūnijai. Buvo Vaišvydavos dvaras.[5]

Iki 1960 m. statant Kauno HE prie Vaišvydavos prijungta dalis Pakalniškių kaimo.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris Aukštosios Panemunės valsčius
1983 m. Panemunės rajonas
2000 Panemunės seniūnija

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1888 m. ir 1923 m.
1888 m.[6] 1923 m.sur.[7]
188 125


ŠaltiniaiKeisti

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Baltic Maps. „Žemėlapis koordinatėmis 54.85 ir 24.03“ (Map). „Jāņa sēta“ Ltd. 
  3. „Kauno miesto savivaldybė Panemunės seniūnija“. kaunas.lt. 2015-03-24. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-24. Nuoroda tikrinta 2016-04-24. 
  4. Kauno rajono kryžiai - Kauno marių užlietiems kaimams atminti Vaišvydavoje.[neveikianti nuoroda] Krsvbiblioteka.lt (tikrinta 2022-05-07).
  5. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 69
  6. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901.
  7. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

NuorodosKeisti