Atverti pagrindinį meniu
Portal.svg
Aštragas
[[Vaizdas:|250px]]

Aštragas
Koordinatės 54°52′08″š. pl. 24°09′29″r. ilg. / 54.869°š. pl. 24.158°r. ilg. / 54.869; 24.158 (Aštragas)Koordinatės: 54°52′08″š. pl. 24°09′29″r. ilg. / 54.869°š. pl. 24.158°r. ilg. / 54.869; 24.158 (Aštragas)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Útragas

Aštragas (arba Aštragai, Astragai) – išnykęs kaimas dabartinio Kaišiadorių rajono teritorijoje, užlietas Kauno marių. Kaimas buvo dešiniajame Nemuno krante, į šiaurės vakarus nuo Rumšiškių.

IstorijaKeisti

Kaimas buvo įsikūręs 2 km nuo Senųjų Rumšiškių miestelio. Ties juo buvo pati garsiausia ir pavojingiausia Nemuno rėvaVelnio tiltas (1 km ilgio). Anot legendų, jis buvo statomas Dvareliškių dvaro bajoraitei.[2]

Per XX a. žemės reformą dabartinių Kauno marių pakrantėje dauguma kaimų buvo išskirstyti vienkiemiais, tačiau Aštragas iki Antrojo pasaulinio karo liko vienintelis neišskirstytas kaimas dešiniajame Nemuno krante.[3]

Aštragų gyventojai buvo iškeldinti apie 1960 m., pradėjus statyti Kauno vandens jėgainę, dėl ko ir buvo užsemtas visas kaimas.

Pavadinimo kilmėKeisti

Kaimą pastatė gudai sielininkai. Jie čia sustodavo su sieliais nakvoti, nes bijodavo naktį per Velnio tiltą plaukti. Tik su ryto saule leisdavosi į pavojingą ruožą. Sodybas vėliau pasistatė, savas šeimas atsigabeno. Pirmasis gyventojas naujakurys buvo Navickis. O kaimas nuo žodžių ostryj rog sulietuvintai Aštragu imtas vadinti.[4]

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 1923 m.
1923 m.sur.
82


ŠaltiniaiKeisti

  1. Aleksandras Vanagas. Išnykę vietovardžiai. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 83–86 psl.
  2. http://zpasaulis.lt/index.php?id=671
  3. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 73 psl.
  4. S. Abromavičius: apysaka apie A. Baranauską. Sveikutis.