Kampiškės
Gyvenvietė panaikinta 1961 m.
{{#if:
Skulptūra „Laiminantis Kristus“, 1989 m. pastatyta Vaišvydavoje penkiems Kauno marių užlietiems kaimams atminti – tarp jų ir Kampiškėms
Kampiškės
Kampiškės
54°49′30″š. pl. 24°13′01″r. ilg. / 54.825°š. pl. 24.217°r. ilg. / 54.825; 24.217 (Kampiškės)Koordinatės: 54°49′30″š. pl. 24°13′01″r. ilg. / 54.825°š. pl. 24.217°r. ilg. / 54.825; 24.217 (Kampiškės)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kauno rajono savivaldybės vėliava Kauno rajono savivaldybė
Seniūnija Taurakiemio seniūnija
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Kampi̇̀škės
Istoriniai pavadinimai rus. Кемпишки

Kampiškės – buvęs kaimas Kauno rajono savivaldybėje, kairiajame Nemuno krante, 1 km į rytus nuo Viršužiglio,[2] užsemtas Kauno marių. XVIII–XX a. kaime stovėjo Kampiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Kampiškių miškas yra Dubravos miškų masyvo dalis. Kaimui atminti pastatytas stogastulpis Duobakalnio stovyklavietėje.[3]

Etimologija redaguoti

Kaimo vardas kilęs iš bendrinio žodžio kampas.[4]

Istorija redaguoti

Vietovė minima 1744 m. Vilniaus vyskupijos parapijų kaimų sąrašuose. Kampiškių dvaras priklausė Gurskiams.[5] Kaimas 1782 m. priklausė Rumšiškių parapijai. Kaimo kapinėse XVIII a. ir XIX a. 2-ojoje pusėje stovėjo koplyčios. Kampiškių koplyčia 1909 m. tapo parapine Kampiškių Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, kuria rūpinosi kunigas Juozapas Bridžius, Aukštosios Panemunės vikaras (19101938 m. Kampiškių parapijos klebonas).

Kaimas per XX a. tarpukario žemės reformas vienkiemiais nebuvo išskirstytas.[6] 1959 m. statant Kauno HE kaimo gyventojai iškeldinti, vienas kiemas priskirtas Viršužigliui, bažnyčia perkelta į Šlienavą, o pats kaimas užsemtas.

2002 m. miške kasinėjimų metu aptiktas Kampiškių dvaras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XX a. tarpukaris Aukštosios Panemunės valsčius Kauno apskritis
19501954 m. Kampiškių II apylinkės centras Panemunės rajonas
19541955 m. Viršužiglio apylinkė
19551961 m. Kauno rajonas


Gyventojai redaguoti

 
 
Demografinė raida tarp 1888 m. ir 1923 m.
1888 m.[7] 1923 m.sur.[8]
333 281


Žymūs žmonės redaguoti

  • Kaime gimė poetas Jonas Aistis-Aleksandravičius (1904–1973).

Šaltiniai redaguoti

  1. Aleksandras Vanagas. Išnykę vietovardžiai. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 83–86
  2. https://www.maps4u.lt/lt/includes/siuntiniai/Z/25K-lapai/500.jpg
  3. Duobakalnio stovyklavietė. Kaunorajonas.lt (tikrinta 2023-05-21).
  4. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 85
  5. Kampiškės. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 279 psl.
  6. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius. – Vilnius, „Mokslas“, 1981. // psl. 73
  7. Списки населенныхъ мѣстъ Сувалкской губерніи: как матеріалъ для историко-этнографической географіи края. Собралъ Э. А. Вольтеръ. Санктпетербургъ, 1901. (Archive.org nuoroda)
  8. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.