Skautai (angl. scout – „žvalgas”) – visuomeninė savanoriška vaikų ir jaunimo neformalaus ugdymo organizacija.

Vadovaudamiesi pradininko Robert Baden-Powell (18571941) išdėstytomis idėjomis, skautai siekia ugdyti savo narius dorais, kilnios dvasios, tvirto būdo, sveikais, sąmoningais, mylinčiais gamtą žmonėmis ir naudingais piliečiais savo valstybei.

Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, artimui“, o pošūkis – „Budėk!“.

Pasaulyje skautų judėjimui priklauso daugiau nei 30 milijonai įvairaus amžiaus skautų ir skaučių iš 216 šalių bei regionų. Per visą skautijos istoriją judėjimui priklausė per 580 milijonų skautų.[1][2][3][4][5]

Istorija

redaguoti
 
Skautai 1899–1900 m.
 
 
2007 m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas skautų judėjimo šimtmečiui

18991902 m. Afrikoje vadinamajame Būrų kare Didžioji Britanija kariavo su dviem Pietų Afrikos respublikomis – Oranžija ir Transvaliu. Vienu metu būrai buvo apgulę nedidelį Mafekingo miestą, kurio įgulai vadovavo pulkininkas Robert Baden-Powell. Pulkininkas, anksčiau gyvendamas Afrikoje matęs medžiojančius ir sėlinančius vaikus, surinko savanorių kuopą iš miesto berniukų. Berniukams buvo pavestos įvairios užduotis: išnešioti laiškus, įsakymus, pranešimus, atnešti kariams šovinių, maisto, gabenti sužeistuosius į ligoninę, eiti į žvalgybą, piešti žemėlapius ir kt. Apgultis truko pusę metų.[2]

Po karo R. Baden-Powell, jau tapęs generolu, grįžo į Angliją. Jam kilo idėja užimti nieko neveikiančius vaikus naudinga ir įdomia veikla. 1907 m. jis surengė pirmąją skautų stovyklą, kurioje dalyvavo dvidešimt berniukų. Generolas savąją jaunimo praktinio auklėjimo sistemą – skautybę – aprašė 1908 m. išleistoje knygoje „Skautybė berniukams“ (Scouting for Boys). Skautų judėjimu greitai susidomėjo ir mergaitės, 19091910 m. ėmė kurtis skaučių grupės. Iš Anglijos judėjimas išplito į jos kolonijas bei kitas valstybes.[2]

Po Pirmojo pasaulinio karo, per kurį skautai prisidėjo visuomeniniais darbais, buvo atsisakyta karinio elemento skautavime. Kai kurios skautų organizacijos panaikino beveik viską, kas susiję su karyba, – rikiuotes, karišką aprangą ir kt.[2]

Skautai Lietuvoje

redaguoti

Lietuvos skautų organizacijų įkūrimo datos

redaguoti

1918 m. lapkričio 1 d. įsteigtas pirmasis skautiškas vienetas Lietuvoje (Vilniaus Vytauto gimnazijoje). Skautavimo pradininkas Lietuvoje buvo Petras Jurgelevičius-Jurgėla.

1922 m. įkurta visus Lietuvos skautus jungianti organizacija Lietuvos skautų asocijacija (LSA).

1922 m. įkurta Lietuvos jūrų skautų sąjunga.

1930 m. „LSA“ pervadinta į Lietuvos skautų sąjungą.

1989 m. po beveik 50 metų sovietų okupacijos, atkurta Lietuvos skautų sąjunga.

1991 m. įkurta Žemaitijos skautų organizacija.

1992 m. įkurta Lietuvos nacionalinė Europos skautų asociacija.

1992 m. įkurta Visagino skautų organizacija.

1995 m. Įvyksta skilimas ir iš buvusios didžiosios LSS atsiranda dvi skirtingos organizacijos – Lietuvos skautų sąjunga (LSS) ir Lietuvos skautija (LS)

1997 m. liepos 25 d. atkuriama Lietuvos skautų narystė Pasauliniame skautų judėjime – Lietuvos skautija tampa Pasaulinės skautų judėjimo organizacijos (WOSM) nare.

2001 m. įkurta Lietuvos jūrų skautija.

Šiuo metu Lietuvoje veikia šios organizacijos:
Organizacijos Miestai (kraštai) Tarptautinės narystės Organizacija Nariai
Lietuvos skautija Alytus, Kaunas, Klaipėda, Marijampolė, Panevėžys, Šiauliai, Tauragė, Telšiai, Utena, Vilnius WOSM, WAGGGS Keturios amžiaus grupės: 6-10 m., 10-14 m.,14-18 m., 18 m.+ Virš 3000

(2023)

Lietuvos skautų sąjunga Vilnius, Šalčininkai, Jonava Keturios amžiaus grupės: 6-10 m., 10-14 m.,14-18 m., 18 m.+ virš 1000
Lietuvos lenkų skautų sąjunga Vilnius, Šalčininkai CES (en) Trys amžiaus grupės: 8-12 m., 12-16 m., 16 m.+ virš 700
Žemaitijos skautų organizacija Šiauliai, Venta, Kuršėnai, Kretinga, Žemaičių Kalvarija, Seda, Mažeikiai Dvi pagrindinės amžiaus grupės: 7–11 m. – vilkai; 12–18 m. (arba daugiau) – skautai. 300 (2020)
Europos skautai Vilnius, Klaipėda UIGSE-FSE (en) Berniukai ir mergaitės atskirai

Trys šakos: 8-12 m., 12-18 m, 18 m.+

120 (2017)

Pirmieji skautų skiriamieji ženklai

redaguoti

Skautiška uniforma dar nebuvo nustatyta. Daug skautų nešiojo tautines juostas. Vadovai – švilpuką su šilkine virvele, kurios galai buvo įleisti į viršutines kišenes. Švilpukas vartotas sutartinėms komandoms. Visi skautai/ės ant krūtinės nešiojo sidabrinį Vytį apskritam dugnely, kurio spalva buvo skirtinga: skauto/ės – geltona, patyrusio skauto – raudona, skautininko – žalia. Ženklelis išliko nuo įsikūrimo, kai dar vadinomės vyčiais. Prie kairio peties nešiojo prisegtus kaspinukus: III patyrimo laipsnio skautas/ė – raudoną, II – raudoną ir žalią, I – raudoną, žalią ir geltoną.

Patyrimo laipsniai

redaguoti

Kiekvienas patyrimo laipsnis yra paruoštas vieneriems skautavimo metams ir tam tikro amžiaus vaikams. Kiekvienas skautas, išlaikęs patyrimo laipsnį, gauna patyrimą parodantį žymenį.

Partnerystė

redaguoti

Skautai bendradarbiauja su dauguma nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje ir pasaulyje. Viena iš stipriausių partnerysčių – su The Duke of Edinburgh's International Award programa.

Literatūra

redaguoti
  • P. Jurgėlos „Lietuviškoji skautija“ 1975 m.

Šaltiniai

redaguoti
  1. „Į tūkstantinę stovyklą susirinkę skautai už 100 metų dėkoja išeivijos lietuviams“. vz.lt. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Skautai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2023-11-16.
  3. [1] Apie dažnai matomus bet mažai žinomus skautus, VU, 2017
  4. [2] Rumšiškese tukstančiai skautų iš visos Lietuvos, Delfi.lt, 2018
  5. [3] Lietuvai truksta budrių žmonių, Delfi.lt, 2012

Nuorodos

redaguoti