Arthur Wellesley

Artūras Velslis
Jungtinės Karalystės premjeras
Gimė	1769 m. gegužės 1 d. Dublinas, Airija
Mirė	1852 m. rugsėjo 14 d. (83 metai) Kento grafystė, Anglija
Palaidotas (-a)	Šv. Pauliaus katedra
Tėvas	Garret Colley Wesley
Motina	Anne Hill-Trevor
Sutuoktinis (-ė)	Catherine Pakenham
Vaikai	Arthur, Charles
Jungtinės Karalystės premjeras
Ėjo pareigas	1828 m. sausio 22 d. – 1830 m. lapkričio 16 d.
Ankstesnis	F. J. Robinson
Vėlesnis	Charles Grey
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius
Ėjo pareigas	1822 m. rugsėjo 16 d. – 1827 m. balandžio 30 d..
Ankstesnis	Henry John Temple
Vėlesnis	Henry John Temple
Partija	Toriai
Vikiteka	Arthur Wellesley
Parašas

Artūras Veleslis Velingtonas (angl. Arthur Wellesley, 1st Duke of Wellington, 1769 m. gegužės 1 d. – 1852 m. rugsėjo 14 d.) – Jungtinės Karalystės karininkas, du kartus šalies ministras pirmininkas. Vienas iš žymiausių XIX a. kariuomenės vadų.

Jaunystė

Gimė 1769 m. Dubline, Airijoje. Kilęs iš Dangano Velslių giminės. Vaikystėje mokėsi parapijos moklykloje, vėliau trejus metus vienoje garsiausių britų nepriklausomoje mokykloje – Itono koledže. Nuo 1786 m. mokėsi karybos Prancūzijoje, Anžė karališkojoje akademijoje.

Karjeros pradžia

Tarnybą pradėjo 1787 m. Britų sausumo pajėgų 73 kalniečių pulke. 1787 m. pabaigoje jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1789 m. perkeltas į 12 lengvųjų dragūnų pulką. Iki 1793 m. priklausė Airijos lordo – leitenantų štabui, keletą metų buvo Airijos parlamento narys. 1794 m. dalyvavo žygyje Nyderlanduose, o 1796 m. buvo perkeltas į Indiją. 1803 m. rugsėjo 23 d. pasižymėjo Assaye mūšyje Indijoje. Mūšis tapo pirmąja didele jo karine pergale, kurios metu Britų Rytų Indijos kompanijos pajėgos įveikė Marathų konfederaciją antrajame Britų–marathų kare. Už sėkmingai įvykdytas operacijas Indijoje 1805 m. buvo paskirtas generolu majoru. Grįžęs į Angliją buvo išrinktas Bendruomenių rūmų nariu, o 1807 m. paskirtas Airijos reikalų valstybės sekretoriumi.

Napoleono karuose

1808 m. su būriu išsilaipino Portugalijoje ir pradėjo Lisabonos puolimą. Laimėjo Vimeiro mūšį, bet po jo buvo atšauktas ir apklausinėjamas dėl britų ir prancūzų karininkų susitarimo po mūšio (Sintros konvencija), pagal kurį prancūzai atsitraukė iš Lisabonos britų laivais. Kadangi jis nebuvo pasirašęs susitarimo, buvo išteisintas ir grįžo į pareigas. Paskui sutriuškino Prancūzijos maršalų N. J. Soulto ir Ž. Bonaparto kariuomenes. Baigiantis 1812 m. užėmė daugumą Ispanijos miestų, o kitų metų vasarą, įveikęs Napoleono vadovaujamą kariuomenę, perėmė visos Ispanijos kontrolę.

Po Napoleono ištrėmimo 1814 m. į Elbos salą, paskirtas ambasadoriumi Prancūzijoje. „Šimto dienų“ laikotarpiu vadovavo britų, olandų ir hanoveriečių pajėgoms. Vadovaudamas Jungtinės Karalystės ir Prūsijos kariuomenėms, 1815 m. birželio 18 d. sutriuškino Napoleono kariuomenę Vaterlo mūšyje.

Vėlesnioji karjera

1819 m. iki 1827 m. buvo logistikos generolas. Po to tapo vyriausiuoju Didžiosios Britanijos kariuomenės vadu ir šias pareigas ėjo iki pat mirties. 1828 m. tapo Jungtinės Karalystės ministru pirmininku. Jo vyriausybė žlugo 1830 m. po masinių vasaros ir rudens riaušių. Po 1834 m. jis laikinai pavadavo ministrą pirmininką Robert Peel. Vėliau jo kabinete ėjo užsienio reikalų sekretoriaus pareigas. Laikotarpiu nuo 1841 m. iki 1846 m. buvo Lordų Rūmų vadovas. 1846 m. pasitraukė iš politinės veiklos.

Atminimo įamžinimas

Jo pavarde pavadinta Naujosios Zelandijos sostinė Velingtonas. Jo garbei Velingtono vardu pavadintas JAV Niujorko valstijos centre stūksantis kalnas, pastatyta daug paminklų ir pavadinta gatvių Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Kanadoje.

Šaltiniai

Politinis postas
Prieš tai: Henry John Temple	Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius 1822 – 1827	Po to: Henry John Temple
Prieš tai: F. J. Robinson	Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas 1828 – 1830	Po to: Charles Grey
Prieš tai: William Lamb	Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas 1834 m.	Po to: Robert Peel