Raudonė

Kitos reikšmės – Raudonė (reikšmės).

Raudonė

Raudonė

Koordinatės

55°06′00″š. pl. 23°07′41″r. ilg. / 55.100°š. pl. 23.128°r. ilg.Koordinatės: 55°06′00″š. pl. 23°07′41″r. ilg. / 55.100°š. pl. 23.128°r. ilg.

Apskritis

Tauragės apskritis

Savivaldybė

Jurbarko rajono savivaldybė

Seniūnija

Raudonės seniūnija

Gyventojų skaičius

510 ^{(2011 m.)}

Vikiteka:

RaudonėVikiteka

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)^[1]
Vardininkas:	Raudõnė
Kilmininkas:	Raudõnės
Naudininkas:	Raudõnei
Galininkas:	Raudõnę
Įnagininkas:	Raudonè
Vietininkas:	Raudõnėje

Raudonė – miestelis Jurbarko rajone, 28 km į rytus nuo Jurbarko, šalia kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda . Seniūnijos centras, Raudonės seniūnaitija.

Garsi Raudonės pilis (XVI a.) su dideliu parku, stovi Raudonės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.), veikia biblioteka, Veliuonos kultūros centro Raudonės skyrius, Raudonės bendruomenės centras, 3 prekybos įmonės, paštas (LT-74057), vaistinė, medicinos punktas.

Turinys

1 Geografija
- 1.1 Aplinkinės gyvenvietės
2 Istorija
- 2.1 Pavadinimo kilmė
3 Pilis
4 Gyventojai
5 Šaltiniai
6 Nuorodos

GeografijaKeisti

Raudonė įsikūrusi Panemunių reg. parke, dešiniajame Nemuno krante, žemutinėje ir viršutinėje Nemuno terasose. Pro miestelį iš rytų į vakarus teka Raudonės upelis, kuris miestelio vakaruose pasuka pietų kryptimi ir įteka į Nemuną. Nuo Raudonės atsiveria gražios paukščių regyklos, yra pėsčiųjų takas. Dvare vyksta muzikos koncertai.

Aplinkinės gyvenvietėsKeisti

Raudonėnai – 2 km
SKIRSNEMUNĖ – 18 km
JURBARKAS – 28 km

VELIUONA – 10 km

IstorijaKeisti

Su Raudone siejama garsioji Rytprūsių legenda apie Bajerburgo mergelę.^[2]

Praeityje Raudonė neturėjo nei savivaldos teisių, nei herbo, bet vietovę išgarsino Raudonės pilis, pastatyta dar XVI amžiuje. Iki XVI a. čia buvo karališkasis Raudonės dvaras, priklausė Ldk Žygimantui Augustui, vėliau kunigaikštis dvarą perleido prūsų kilmės pirkliui Krišpinui Kiršenšteinui. 1636 m. minima koplyčia, 1932 m. įrengta Raudonės bažnyčia.

Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1998 m. patvirtintas Raudonės herbas.

2018 m. likviduota Raudonės pagrindinė mokykla.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1920–1947 m.	Raudonės valsčiaus centras	Raseinių apskritis
1947–1950 m.	Raudonės valsčiaus centras	Jurbarko apskritis
1950–1995 m.	Raudonės apylinkės centras	Jurbarko rajonas
1995–	Raudonės seniūnijos centras	Jurbarko rajono savivaldybė

Pavadinimo kilmėKeisti

Miesteliui vardą davė Raudonės upelis (dešinysis Nemuno intakas), o ne raudonų plytų pilis.

PilisKeisti

Pagrindinis straipsnis – Raudonės pilis.

Raudonės pilis (dab. Raudonės pagrindinė mokykla)

Įvažiavimas į Raudonę

Miestelį garsina Raudonės pilis. Iš pilies bokšto viršūnės atsiveria gražios Raudonės apylinkės. Greta – senas parkas, kuriame stovėjo legendomis apipintas Gedimino ąžuolas. Netoli ąžuolo kyla nedidelis medžiais apaugęs kalnelis, Beždžionkalniu vadinamas. Legendoje sakoma, kad vienas dvarponis turėjęs beždžionėlę, kurią labai mylėjęs. Šiai mirus, ponas gražiai palaidojo ir kapo vietoje supylė kalnelį. Čia gausu poilsiui skirtų vietų – Šaulių aikštė, Draugystės kalnas, Meilės kalnas.

Parke auga sena devynių kamienų liepa. Jos šakose dviejų metrų aukštyje yra įaugęs geležinis strypas. Pagal žmonių pasakojimus Raudonės ponai čia rišdavę ir plakdavę baudžiauninkus. Raudonės parke auga ir daugiau senų įspūdingų savo išvaizda medžių: ąžuolų, kaštonų, liepų. Iš jų saugomi išskirtiniai medžiai: Gediminaičio ąžuolas, Raudonės liepa, Raudonės juodoji tuopa.

Prie tvenkinio išlikęs mūrinis malūnas. Pilies bokšte įrengta paroda, nuo kurios matomas Nemuno slėnis iš viršaus.

GyventojaiKeisti

1923 m.^sur.	1959 m.^sur.	1970 m.^sur.^[3]	1979 m.^sur.	1981 m.^[4]	1986 m.^[5]	1989 m.^sur.	2001 m.^sur.	2011 m.^sur.
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
215 (dvare)	643	609	673	670	668	728	716	510

ŠaltiniaiKeisti

↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
↑ Legendos tekstas iš Ludwig Bechstein, Deutsches Sagenbuch, Leipzig 1853 (vok.)
↑ Raudonė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 47 psl.
↑ Raudonė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 339 psl.
↑ Raudonė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 515 psl.

Raudonė. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 561 psl.

NuorodosKeisti

v • a • r

Svarbiausios gyvenvietės Jurbarko rajone

Eržvilkas · Girdžiai · Juodaičiai · Jurbarkai · Jurbarkas · Raudonė · Seredžius · Skirsnemunė · Smalininkai · Stakiai · Šimkaičiai · Vadžgirys · Veliuona · Viešvilė

[1] Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)

[2] Legendos tekstas iš Ludwig Bechstein, Deutsches Sagenbuch, Leipzig 1853 (vok.)

[MLTE-3] Raudonė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 47 psl.

[LTE-4] Raudonė. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 339 psl.

[TLE-5] Raudonė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 515 psl.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]