Girdžiai
 | ||
|---|---|---|
| ||
  Girdžiai |
||
| Koordinatės | 55°09′50″š. pl. 22°47′38″r. ilg. / 55.164°š. pl. 22.794°r. ilg.Koordinatės: 55°09′50″š. pl. 22°47′38″r. ilg. / 55.164°š. pl. 22.794°r. ilg. | |
| Apskritis |  Tauragės apskritis
| |
| Savivaldybė |  Jurbarko rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Girdžių seniūnija | |
| Gyventojų | 433 | |
 Vikiteka |
GirdžiaiVikiteka | |
Girdžiai – kaimas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, 9 km į šiaurę nuo Jurbarko. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras.
Stovi medinė Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia (pastatyta 1926 m.), yra Girdžių pagrindinė mokykla (su krašto muziejumi), Girdžių biblioteka[2], Jurbarko kultūros centro Girdžių skyrius, paštas (LT-74015).
GeografijaKeisti
Kaimas įsikūręs Mituvos dešiniajame krante.
Aplinkinės gyvenvietėsKeisti | |||||||||||
 |
Pavidaujys I – 5 km | | |||||||||
|
|||||||||||
| Dainiai II – 4 km JURBARKAS – 12 km |
Gudeliai – 1 km | ||||||||||
IstorijaKeisti
Girdžiai minimi 1554 m., kai kaimas dovanotas Veliuonos klebonui. 1813 m. sudegė. Nuo 1842 m. valstybinė valda. XIX a. pradžioje pastatyta koplyčia, 1926 m. – medinė Girdžių Šv. Marijos Magdalietės bažnyčia. Miestelis garsėja Šv. Onos atlaidais.
Sovietmečiu buvo paukštininkystės tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. [3] Tuo metu įsteigta biblioteka, medicinos punktas, kultūros centras. 1977 m. užtvenkus Mituvos upę susidarė Girdžių tvenkinys.
2013 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė dekretu Nr. 1K-1663[4] patvirtino Girdžių herbą.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| –1950 m. | Jurbarko valsčius | Jurbarko apskritis |
| 1950–1995 m. | Girdžių apylinkės centras | Jurbarko rajonas |
| 1995– | Girdžių seniūnijos centras | Jurbarko rajono savivaldybė |
GyventojaiKeisti
 | ||||||||
| 1820 m. | 1902 m.[5] | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | 1977 m.[9] | 1979 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 36 | 111 | 124 | 224 | 446 | 500 | 537 | ||
| 1985 m.[11] | 1989 m.sur.[12] | 2001 m.sur.[13] | 2011 m.sur.[14] | - | - | - | ||
| 582 | 570 | 488 | 433 | - | - | - | ||
| ||||||||
Žymūs žmonėsKeisti
Girdžiuose gimė:
- Zigmas Aleksandravičius (1911–1965), kompozitorius, vargonininkas, chorvedys, pedagogas.
- Pranas Juškys (1871-1939), draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK)
- ↑ Girdžių biblioteka Archyvuota kopija 2007-08-03 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Girdžiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 700 psl.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=461121&p_tr2=2
- ↑ Список мѣста Ковенской губерніи, 1902.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Girdžiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 568 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Girdžiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 102 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Girdžiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 624 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Tauragės apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- Girdžiai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 598 psl.