Rynas

Rynas (lenk. Ryn, vok. Rhein) – miestas šiaurės rytų Lenkijoje, Varmijos Mozūrų vaivadijoje, Gižycko paviete, Ryno valsčiaus centras. 2992 gyventojai (2009 m.)

Rynas lenk. Ryn

Ryno pilis

Rynas 53°56′16″ š. pl. 21°32′53″ r. ilg. / 53.93778°š. pl. 21.54806°r. ilg. / 53.93778; 21.54806 (Rynas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Varmijos Mozūrų vaivadija

Gyventojų (2009)	2 992
Plotas	4,09 km²
Tankumas (2009)	732 žm./km²

Vikiteka	Rynas

Geografija redaguoti

Miestas išsidėstęs vaizdingose kalvotose Mozūrijos ežeryno apylinkėse tarp dviejų ežerų. Rininės kilmės uždaras Ryno ežeras su Oluvo ežeru sujungtas požeminiu kanalu, kurį iškasė kryžiuočiai.

Istorija redaguoti

Seniausios gyvenvietės miesto apylinkėse siekia 4500-1700 m. iki m. e. Jeziorkų vietovėje rasti neolito akmens dirbiniai. Didžiųjų Sterlavkų pilkapiai datuojami bronzos amžiumi – 700–600 m. iki m. e. Rašytiniuose šaltiniuose, Tacito raštuose, prūsų gyvenama vietovė minima I a. Klaudijus Ptolemėjus mini čia gyvenusius galindus. XIII a. apylinkes užkariavo Vokiečių ordinas. 1377 m. Vygandas Marburgietis paminėjo ką tik pastatytą Ryno pilį. Apie pilį netrukus įsikūrė amatininkai, prekybininkai ir žemdirbiai.

1393-1524 m. Rynas buvo komtūrijos ir prokuratorijos centras. Vienu pirmųjų miestelio valdytojų buvo būsimasis Vokiečių ordino magistras Konradas Valenrodas, kurį savo poemoje aprašė Adomas Mickevičius. 1525–1701 m. Rynas – Prūsijos kunigaikštystės miestelis. 1529 m. įsteigta mokykla. 1723 m. liepos 21 d. Frydrichas Vilhelmas I Rynui suteikė miesto teises, miestelėnai pradėjo rinkti Miesto tarybą ir burmistrą bei teismo teisėjus.

XV a. vyko apylinkių polonizacija, nuo 1709 m. maro – germanizacija. Nors XIX a. viduryje lenkai dar sudarė trečdalį miesto gyventojų, per 1920 m. plebiscitą dėl valstybinės priklausomybės už Lenkiją nebuvo nei vieno balso. 1924 m. ir 1928 m. rinkimuose nugalėjo socialdemokratai, o 1930 m. pirmą pergalę šventė vokiečių komunistai. Valdant socialdemokratams mieste buvo įvestas vandentiekis ir kanalizacija, plėtėsi pramonė. Tačiau miesto plėtrą sustabdė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas.

1945 m. sausio 21-22 d. prasidėjo masinė gyventojų evakuacija ir sausio 27 d. miestą užėmusi Raudonoji armija jame rado tik kelis senius. Nuo 1945 m. liepos 22 d. rusų apiplėštas ir sudegintas miestas oficialiai atiteko Lenkijai.

Ryno pilis redaguoti

Pilis pastatyta 1377 m., ji stačiakampio plano, 44 x 52 m su kiemu viduje. Oluvo ežeras piliai tapo natūralia gynybine kliūtimi. XV a. pilį užėmė Prūsijos sąjunga, likę kryžiuočiai buvo skandinami ežeruose. 1525 m. pilyje įsikūrė seniūnija. 1657 m. ją užėmė ir sudegino etmono Vincento Korvino Gonsievskio totoriai. Vėliau pilyje įsikūrė medžioklės vaitai. Nuo 1752 m. pilis tapo privati, 1794 m. konfiskuota, o 1853 m. pilį nupirko Gumbinės valdžia, kuri pilyje įrengė kalėjimą. 1881 m. pilis sudegė, po to pradėta jos kapitalinė rekonstrukcija, užsitęsusi iki 1911 m. 1939 m. vokiečiai pilyje įsteigė priverstinių darbų kalėjimą lenkams, nuo 1942 m. čia kalėjo belgai, čekai, prancūzai ir norvegai karo belaisviai. Po 1945 m. pilyje veikė savivaldybė, kultūros namai, biblioteka, muziejus.

2000 m. pilį įsigijo Andžejus Daugėla, kuris pradėjo pilies rekonstrukciją. 2006 m. rugpjūčio 6 d. pilyje įsikūrė viešbutis ir Mozūrijos kongresų ir poilsio centras.