Karolis IX
Karolis IX (šved. Karl IX, 1550 m. spalio 4 d. Stokholmas – 1611 m. spalio 30 d. Nišiopingas) – 1604–1611 m. Švedijos karalius.
Karolis IX | |
---|---|
Vazų dinastija | |
Gimė | 1550 m. spalio 4 d. Stokholmas |
Mirė | 1611 m. spalio 30 d. Nišiopingas ( 61 metai ) |
Palaidotas (-a) | Strengnės katedra |
Tėvas | Gustavas I Vaza |
Motina | Margarita Leijonhufvud |
Sutuoktinis (-ė) | Karina Nilsdoter (nesusituokę) Ona Marija Kristina fon Holštein-Gotorp |
Vaikai | Karolis Karlsonas Gilenshilmas Margarita Elžbieta Elžbieta Sabina Liudvikas Kotryna Gustavas Marija Gustavas II Adolfas Marija Elžbieta Kristina Karolis Pilypas |
Švedijos karalius | |
Valdė | 1604 m. - 1611 m. (~7 metai) |
Pirmtakas | Karolis IX kaip regentas |
Įpėdinis | Gustavas II Adolfas |
Švedijos regentas | |
Valdė | 1599 m. - 1604 m. (~5 metai) |
Pirmtakas | Zigmantas Vaza |
Įpėdinis | Karolis IX kaip karalius |
Vikiteka | Karolis IX |
Biografija
redaguotiKilęs iš Vazų dinastijos. Tėvas Gustavas I Vaza, motina Margarita Leijonhufvud, broliai Erikas XIV ir Jonas III Vaza.
Šeima
redaguotiPirmoji žmona Pfalco elektoriaus Liudviko VI duktė Ona Marija (1561–1589 m.). Su ja gimė:
- Margarita Elžbieta (1580–1585 m.)
- Elžbieta Sabina (1582–1585 m.)
- Liudvikas (1583–1583 m.)
- Kotryna (1584–1638 m.), jos vyras Cveibriukeno princas, sūnus Karolis X Gustavas
- Gustavas (1587–1587 m.)
- Marija (1588–1589 m.)
1592 m. vedė Onos Marijos pusseserę Kristiną fon Holštein-Gotorp. Jų vaikai:
- Gustavas II Adolfas (1594–1632 m.)
- Marija Elžbieta (1596–1618 m.), jos vyras Jono III Vazos sūnus Jonas.
- Kristina (1598–1599 m.)
- Karolis Pilypas (1601–1622 m.)
Iki pirmųjų vedybų su Karina Nilsdoter jam gimė Karolis Karlsonas Gilenshilmas (1574–1650 m.), Švedijos maršalas.
Valdymas
redaguoti1560 m. pagal tėvo testamentą jam valdyti atiteko Sudermanijos kunigaikštystė ir Vermlandas. 1568 m. kartu su broliu Jonu nuvertė Eriką XIV. Savo valdose vykdė nepriklausomą politiką, kartais priešingą karaliaus Jono III, pagal 1587 m. konstituciją tapusio ir Sudermanijos aukščiausiu siuzerenu, valiai.
1592 m. mirus Jonui III ir Švedijos karaliumi formaliai tapus jo sūnui Abiejų Tautų Respublikos valdovui katalikui Zigmantui Vazai, Karolio įtaka sumenko. 1593 m. jis įsipareigojo ginti liuteronybę. 1594 m. pripažintas regentu. Per konfliktą su valstybės Taryba, kurios dauguma palaikė Zigmantą Vazą, rėmėsi smulkiąja bajorija ir valstiečiais. 1598 m. nugalėjo su kariuomene Švedijoje išsilaipinusį Zigmantą Vazą, privertė jį išduoti valstybės Tarybos vadovus, juos 1610 m. nubaudė mirtimi. 1599 m. Zigmantas Vaza buvo pašalintas iš sosto.
1604 m. Karolis Riksdago luomų paskelbtas karaliumi, 1607 m. karūnuotas. Dėl jo konflikto dėl sosto su sūnėnu Zigmantu Vaza 1600 m. prasidėjo Abiejų Tautų Respublikos – Švedijos karas. Švedai 1605 m. pralaimėjo prie Salaspilio, bet išlaikė Estiją. 1610 m. Karolis IX sudarė sąjungą su Rusijos caru Vasilijumi IV Šuiskiu. 1610 m. jo prašymu pasiuntė kariuomenę į Rusiją, 1611 m. užėmė Didijį Naugardą. Dėl aktyvumo Laplandijoje 1611 m. kilo Kalmaro karas su Danija.[1]
Įkūrė Geteborgą.
Literatūra
redaguoti- Rosén, Jerker (1962). i Sten Carlsson: Svensk historia I. Tiden före 1718. Stockholm: Bonnier, sid. 455–487.
- Henriksson, Alf (1963). Svensk historia I, 1996, Stockholm: Bonnier, sid. 329–393. ISBN 91-0-056167-3.
- Sundberg, Ulf (1998). Svenska krig 1521–1814. Stockholm: Hjalmarson & Högberg, sid. 88-145. ISBN 91-89080-14-9.
- Larsson, Lars-Olof (2005). Arvet efter Gustav Vasa. Stockholm: Prisma. ISBN 91-518-4773-6.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Karolis IX. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 471 psl.
Nuorodos
redaguotiKarolis IX Gimė: 1550 spalio 4 Mirė: 1611 spalio 30
| ||
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Laisvas Paskutinis titulo turėtojas Zigmantas Vaza
|
Švedijos karalius 1604–1611 |
Po to: Gustavas II Adolfas |