Atverti pagrindinį meniu

Japonijos tarptautiniai santykiai

Po kapituliacijos II-ajame pasauliniame kare ir grįžimo į tarptautinę bendruomenę pasirašius San Francisko sutartį, Japonijos diplomatijos pagrindas buvo glaudus bendradarbiavimas su JAV ir tarptautinio bendradarbiavimo (pvz., per JTO) akcentavimas. Šaltojo karo metais Japonija dalyvavo konfrontacijoje su Rytų bloko šalimis Tolimuosiuose Rytuose vakarų pusėje. Po sparčios ekonominės plėtros XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje Japonija atgavo savo didžiosios valstybės statusą.

Japonija
Japonija

Straipsnis iš serijos:
Japonijos politinė sistema









Japonijos ministras pirmininkas Jasuo Fukuda ir JAV prezidentas Džordžas V. Bušas

Šaltojo karo metu Japoijos užsienio politika nebuvo aktyvi, apsiribojo pagalba ekonominiam augimui. Po Šaltojo karo pabaigos Japonijos užsienio politika ėmė aktyvėti. Japonija siuntė nekovines pajėgas į Irako karo zoną, tačiau vėliau jas išvedė.[1] Japonija ėmė dalyvauti JT taikos palaikymo misijose ir XX a. 9-ame bei 10-ame dešimtmetyje siuntė savo taikdarius į Kambodžą, Mozambiką, Golano aukštumas ir Rytų Timorą.

Japonija JTO narė yra nuo 1956 m., tačiau neturi nuolatinės JTO Saugumo Tarybos narystės. Tai viena iš G4 narių - valstybių, kurios siekia nuolatinės narystės JTO Saugumo Taryboje. Japonija taip pat yra įstojusi į G8, APEC, ASEAN+3, dalyvauja East Asia Summit susirinkimuose. Tai taip pat antra didžiausia Oficialios plėtros paramos donorė, 2004 m. paaukojusi 8,86 mlrd. $.[2]

Japonija yra įsitraukusi į ginčus dėl teritorijų su keliomis kaimyninėmis valstybėmis: su Rusija dėl Pietų Kurilų salų, su Korėjomis dėl Liankūro uolų, ir su Kinijos Liaudies Respublika bei Taivanu dėl Senkaku salų ir IEZ, esančios aplink Okinotorišimą, ribų. Tebevyksta ginčai su Šiaurės Korėja dėl jos grėsmę keliančios branduolinės programos ir Japonijos civilių pagrobimo. Dėl neišspręsto Kurilų salų ginčo, Japonija formaliai tebekariauja, kadangi nėra pasirašyta jokių susitarimų, kurie išspręstų šią problemą.[3]

Turinys

Santykiai pagal regionąKeisti

Rytų AzijaKeisti

Pietų KorėjaKeisti

Nors Pietų Korėja ir Japonija yra ekonominės partnerės, tarp jų vis dar kyla keletas ginčų.

Kinijos Liaudies RespublikaKeisti

1972 m. rugsėjo 29 d. tarp Japonijos ir Kinijos pasirašyta sutartis, kuria užmezgami diplomatiniai santykiai. Nors 1995 m. tuometinis Japonijos ministras pirmininkas Tomiičis Murajama oficialiai atsiprašė Kinijos už skriaudas II-ojo pasaulinio karo metais, daugelis kinų nenori to pripažinti dėl kraupių Japonijos nusikaltimų karo metais Kinijos atžvilgiu. Be to, tarp šių valstybių vis tebeiškyla teritorinių ginčų.

JAVKeisti

Japonija palaiko glaudžius ekonominius ir karinius santykius su savo svarbiausiu sąjungininku - JAV, su kuria sudarytas JAV-Japonijos Saugumo Aljansas[4]

RusijaKeisti

Prastiems Japonijos ir Rusijos santykiams pirmiausia įtakos turėjo konfliktas dėl šiaurinių Kurilų salų teritorijų, kurias II-ojo pasaulinio karo metais užėmė TSRS.

LietuvaKeisti

Su Lietuva Japonija diplomatinius santykius užmezgė dar 1991 m. spalio 10 d.[5] Čia 2007 m. lankėsi ir Japonijos imperatorius Akihito.

Diplomatiniai santykiaiKeisti

Valstybė Formalių diplomatinių santykių padžia Notes
  Angola 1976-09 Žr. Angolos–Japonijos santykiai
  Argentina 1898-02-03 Žr. Argentinos–Japonijos santykiai
  Armėnija 1992-09-07 Žr. Armėnijos-Japonijos santykiai
  Australija Žr. Australijos–Japonijos santykiai
  Austrija Žr. Austrijos–Japonijos santykiai
  Azerbaidžanas Žr. Azerbaidžano–Japonijos santykiai
  Bangladešas Žr. Bangladešo–Japonijos santykiai
  Barbadosas Žr. Barbadoso–Japonijos santykiai
  Baltarusija Žr. Baltarusijos–Japonijos santykiai
  Brazilija Žr. Brazilijos–Japonijos santykiai
  Bulgarija Žr. Bulgarijos–Japonijos santykiai
  Bulgarija 1986 m. kovo 28 d. Žr. Butano–Japonijos santykiai
  Kambodža Žr. Japonijos-Kambodžos santykiai
  Kanada Žr. Japonijos–Kanados santykiai
  Kolumbija Žr. Japonijos–Kolumbijos santykiai
  Kroatija Žr. Japonijos–Kroatijos santykiai
  Kipras Žr. Japonijos–Kipro santykiai
  Čekija Žr. Čekijos–Japonijos santykiai
  Danija Žr. Danijos–Japonijos santykiai
  Egiptas Žr. Egipto-Japonijos santykiai
  Estija Žr. Estijos–Japonijos santykiai
  Suomija Žr. Japonijos–Suomijos santykiai
  Prancūzija Žr. Japonijos–Prancūzijos santykiai
  Gruzija 1992 m. rugpjūčio 3 d. Žr. Gruzijos–Japonijos santykiai
  Vokietija Žr. Japonijos–Vokietijos santykiai
  Graikija Žr. Graikijos-Japonijos santykiai
Šablonas:Country data Šventasis Sostas 1942-03 Žr. Japonijos–Vatikano santykiai
Pirmasis Šventojo Tėvo vizitas įvyko 1981 m. Dabartinis apaštališkasis nuncijus Japonijai nuo 2005 m. yra Arkivyskupas Alberto Bottari de Castello
  Vengrija Žr. Japonijos–Vengrijos santykiai
  Islandija Žr. Islandijos–Japonijos santykiai
  Indija Žr. Indijos–Japonijos santykiai
  Iranas Žr. Irano–Japonijos santykiai
  Airija Žr. Airijos-Japonijos santykiai
  Izraelis 1952-05-15 Žr. Izraelio–Japonijos santykiai
  Italija Žr. Italijos–Japonijos santykiai
  Pietų Korėja Žr. Japonijos–Korėjų santykiai
  Kosovas 2009 m. vasario 25 d. Žr. Japonijos–Kosovo santykiai
  Latvija Prieš okupaciją santykiai buvo užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Žr. Japonijos–Latvijos santykiai
  Libanas Žr. Japonijos–Libano santykiai
  Lietuva 1991 m. spalio 10 d. (prieš okupaciją santykiai buvo užmegzti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Žr. Japonijos–Lietuvos santykiai
  Malaizija Žr. Japonijos–Malaizijos santykiai
  Meksika 1881 Draugystės, prekybos ir laivybos sutartis tarp Japonijos ir Meksijos, pasirašyta 1888 m., buvo šalies pirmoji „lygiavertė“ sutartis su užsienio šalimi.[6]

Meksika ir Japonija 2004 m. rugsėjo 17 d. pasirašė „ekonomikos partnerystės stiprinimo sutartį tarp Japonijos ir Jungtinių Meksikos Valstijų“. Tai buvo vienas iš daugelio Japonijos premjero Junichiro Koizumi istorinių globalinės ekonomikos pastovumą stiprinančių žingsnių.

  Moldavija 1992 m. kovo 16 d. Žr. Japonijos–Moldovos santykiai
  Mongolija Žr. Japonijos-Mongolijos santykiai
  Nepalas 1956 m. rugsėjis Žr. Japonijos–Nepalo santykiai
  Nyderlandai Žr. Japonijos–Nyderlandų santykiai
  Pakistanas Žr. Japonijos–Pakistano santykiai
  Paragvajus Žr. Japonijos–Paragvajaus santykiai
  Kinijos Liaudies Respublika Žr. Japonijos–Kinijos Liaudies Respublikos santykiai


  Filipinai 1956 m. birželis, „Taikos sutarties“ ir „Reparacijų sutarties tarp Japonijos ir Filipinų Respublikos“ įsiagliojimu Žr. Filipinų-Japonijos santykiai
  Kinijos Respublika Žr. Japonijos–Kinijos Respublikos santykiai
  Rumunija Žr. Japonijos–Rumunijos santykiai
  Rusija Žr. Japonijos–Rusijos santykiai
  Saudo Arabija Žr. Japonijos-Saudo Arabijos santykiai
  Serbija Žr. Japonijos–Serbijos santykiai
  Slovėnija Žr. Japonijos-Slovėnijos santykiai
  Šri Lanka Žr. Japonijos-Šri Lankos santykiai
  Šveicarija Žr. Japonijos–Šveicarijos santykiai
  Sirija Žr. Japonijos-Sirijos santykiai
  Tailandas Žr. Japonijos–Tailando santykiai
  Tonga Žr. Japonijos-Tongos santykiai
  Turkija Žr. Japonijos-Turkijos santykiai
  Ukraina Žr. Japonijos–Ukrainos santykiai
  Jungtinė Karalystė Žr. Japonijos–JK santtykiai
  Jungtinės Amerikos Valstijos Žr. Japonijos–JAV santykiai
  Urugvajus Žr. Japonijos–Urugvajaus santykiai
  Venesuela Žr. Japonijos-Venezuela relations
  Vietnamas Žr. Japonijos–Vietnamo santykiai

Teritoriniai ginčaiKeisti

Tarp Japonijos ir kai kurių kaimyninių valstybių kyla ginčai dėl šių teritorijų: su Rusija dėl Pietų Kurilų salų, su Korėjomis dėl Liankūro uolų, ir su Kinijos Liaudies Respublika bei Taivanu dėl Senkaku salų ir IEZ, esančios aplink Okinotorišimą, ribų.

IšnašosKeisti

NuorodosKeisti