Guidžou
Guidžou (kinų k. supapr.: 贵州; trad.: 貴州; pinyin: Gùizhōu) – provincija pietvakarinėje Kinijos dalyje. Plotas – 176,1 tūkst. km². Sostinė – Guijangas.
Guidžou 贵州省 | |
---|---|
Valstybė | Kinija |
Administracinis centras | Guijangas |
Prefektūros | 9 |
Gubernatorius | Lin Shusen |
KKP komiteto sekretorius | Shi Zongyuan |
Gyventojų | 38 562 148[1] |
Plotas | 176 140 km² |
Tankumas | 219 žm./km² |
ISO 3166-2 | CN-52 |
Tinklalapis | www.gzgov.gov.cn |
Vikiteka | GuidžouVikiteka |
Administracinis suskirstymas
redaguotiGuidžou provincija padalinta į 9 prefektūrų, 88 apskričių ir 1543 savivaldybių lygmens administracinius vienetus.
Prefektūrų lygmens vienetai:
- Guijangas (贵阳市 Guìyáng Shì)
- Liupanšujus (六盘水市 Liùpánshuǐ Shì)
- Dzuni (遵义市 Zūnyì Shì)
- Anšunas (安顺市 Ānshùn Shì)
- Bidzie prefektūra (毕节地区 Bìjié Dìqū)
- Tongženo prefektūra (铜仁地区 Tóngrén Dìqū)
- Čiandongnano miao ir dong autonominė prefektūra (黔东南苗族侗族自治州 Qiándōngnán Miáozú Dòngzú Zìzhìzhōu)
- Čiannano (Pietų Čian) buji ir miao autonominė prefektūra (黔南布依族苗族自治州 Qiánnán Bùyīzú Miáozú Zìzhìzhōu)
- Čiansinano (Pietvakarių Čian) buyei ir miao autonominė prefektūra (黔西南布依族苗族自治州 Qiánxīnán Bùyīzú Miáozú Zìzhìzhōu)
Geografija
redaguotiProvincijoje dominuoja kalnai. Labiau kalnuota vakarinė dalis, rytuose ir pietuose daugiau lygumų. Vakarinė provincijos dalis priklauso Junnano-Guidžou plynaukštei.
Klimatas drėgnas, subtropinis. Metų laikų kaitos beveik nesijaučia. Vidutinė metinė temperatūra svyruoja tarp 10 ir 20 °C. Sausį būna 1–10 °C, liepą – 17–28 °C.
Guidžou ribojasi su Sičuanu, Čongčingu, Junnanu, Guangsi ir Hunanu.
Ekonomika
redaguotiGuidžou – gana skurdi provincija, ypač palyginus su provincijomis pakrantėmis. 2004 m. BVP buvo 159,2 mln. juanių (apie 53 mln. litų). BVP vienam gyventojui – 3568 juanių (apie 1200 Lt) – yra mažiausias visoje Kinijoje.
Svarbiausią vietą užima miškininkystė ir medienos produkcija, taip pat elektros energijos gamyba, kalnakasyba (anglys, gipsas ir kt.)
Demografija, kultūra, turizmas
redaguotiGuidžou provincija pasižymi etninių mažumų gausa. Mažumos sudaro 37 % visų gyventojų, tarp jų – jao, miao, i, čiangai, dongai, džuangai, buji, bai, tudziai, gelao ir šujai. 55,5 % visos teritorijos sudaro šių etninių grupių autonominiai regionai.
Turistų lankomi dongų miestai, dengti tiltai. Lankytojus į provinciją taip pat traukia etninių mažumų šventės. Pirmąjį mėnulio kalendoriaus mėnesį į rytus nuo Guijango esančiame Kaili mieste vyksta bulių kautynės, žirgų lenktynės, tradicinės muzikos bei teatro pasirodymai.
Guidžou gaminamas vienas garsiausių kiniškų alkoholinių gėrimų – Maotai.
Nuorodos
redaguoti- Žemėlapis
- Maotai (Moutai) alkoholinio gėrimo gamintojai Archyvuota kopija 2012-12-04 iš Archive.is projekto
- ↑ CHINA: Provinces, citypopulation.de
Kinijos administracinis suskirstymas | |
---|---|
Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi | Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas |