Makao
中華人民共和國澳門特別行政區
Região Administrativa Especial de Macau da República Popular da China
Specialusis administracinis regionas
Honkongo vėliava
(Išsamiau)
Honkongo herbas
(Išsamiau)
Valstybinė kalba kinų, portugalų[1]
Pripažinta regioninė kalba kantono kinų
Vadovai Ho Iat Seng
Plotas
 – Iš viso
 – % vandens
 
115,3 km²
73,7 %
Gyventojų

 – 2020
 – Tankis

 

682 800 (166)
21 340 žm./km² (1)

BVP (nominalus) 2020
 – Iš viso Mažėjimas 26 mlrd. $[2] (100)
 – BVP gyventojui Mažėjimas 38 769 $[2] (23)
Valiuta Pataka (MOP)
Laiko juosta UTC+8
Interneto kodas .mo .澳門 .澳门
Šalies tel. kodas +853

Makao (port. Macau) arba Aomenas (kin. 澳門, pinyin: Àomén), oficialiai Makao specialusis administracinis regionas (MSAR; kin. 中華人民共和國澳門特別行政區; port. Região Administrativa Especial de Macau da República Popular da China, RAEM) – viena iš dviejų Kinijos Liaudies Respublikos specialiųjų administracinių teritorijų. Apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipos ir Koloanės salas. Plotas 115,3 km², 667 tūkst. gyventojų (2018 m.). Šiaurėje Makao ribojasi su Džuhajaus specialiąja ekonomine zona.

15571999 m. buvo Portugalijos kolonija, taip pat seniausia europiečių kolonija Kinijoje. Tai autonomiją turintis Kinijos administracinis vienetas. Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje.

Verčiamasi tarptautine prekyba, svarbus finansų, transporto centras. Yra jūrų uostas, tarptautinis oro uostas. Taip pat svarbus turizmo centras, garsėjantis savo lošimo namais. Makao yra išlikęs kolonijinių laikų senamiestis, 2005 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra XV a. A-Ma šventykla, XVII a. Šv. Pauliaus katedros liekanos, Senato aikštė, keletas barokinių bažnyčių, teatras, Gvijos tvirtovė ir kt.

Istorija

redaguoti

Dabartinėje Makao teritorijoje žmonių gyventa jau 6 tūkstantmetyje pr. m. e. Pirmosios gyvenvietės kūrėsi valdant Hanų dinastijai.[3] Iki XVI a. apsilankius pirmiesiems portugalų laivams Makao buvo menkai išsivysčiusi žvejų gyvenvietė. Pirmasis europietis, jūra pasiekęs Kiniją ir 1513 m. išsilaipinęs šiose apylinkėse, buvo portugalų keliautojas Jorge Álvares.[4] Nepaisydami prekybos draudimo, portugalų pirkliai bandė įsikurti Perlo upės žiočių vietose ir galiausiai apsistojo Makao.[5] 1554 m. tarp kinų valdžios ir portugalų buvo užmegzti formalūs prekybiniai santykiai, pastariesiems suteikiant teisę prekiauti Makao regione. Netrukus, 1557 m., Portugalija išsinuomojo Makao pusiasalio teritoriją,[6] sutikdama mokėti 500 sidabrinių taelių kaip metinį žemės nuomos mokestį,[7] ir čia įkūrė pirmąją europiečių gyvenvietę Kinijoje.[8]

Pradžioje buvusi nedidelė portugalų pirklių gyvenvietė greitai išaugo į miestą.[9] 1576 m. buvo įsteigta Makao Romos katalikų vyskupija, o 1583 m. Senatas Makao suteikė miesto teises.[9] Nors portugalams buvo draudžiama įtvirtinti gyvenvietę ar kaupti ginklus, reaguojant į dažnus olandų antpuolius buvo pastatytas Fortaleza do Monte fortas su jį juosiančia gynybine siena. Olandai bandė užimti miestą 1622 m. Makao mūšio metu, tačiau portugalai juos sėkmingai atrėmė.[10] XVII–XVIII a. tapo svarbiu Indijos, Kinijos, Japonijos ir kitų Azijos šalių prekybos punktu.

XIX a. viduryje, po Pirmojo opijaus karo, Kinijai prekybai su europiečiais atidarius savo uostus ir padidėjus Didžiosios Britanijos valdomo Honkongo reikšmei, Makao, kaip svarbaus uosto, svarba smuko.[11] Portugalija pasinaudojo karo nualintos Kinijos padėtimi ir teritorijoje įtvirtino savo valdžią; Makao gubernatorius atsisakė mokėti metinį žemės mokestį už kolonijines valdas,[12] o Taipos ir Koloanės salos buvo atitinkamai aneksuotos 1851 ir 1864 m.[13] Portugalija taip pat okupavo netoliese esančias Lapos ir Montanos salas, tačiau pastarosios grąžintos Kinijai 1887 m., kai Pekino sutartyje tarp Kinijos ir Portugalijos buvo įteisintos nepertraukiamos okupacijos teisės Makao atžvilgiu.

XX a. pirmojoje pusėje, Kinijoje įsiplieskus pilietiniam karui, Makao pradėjo plėstis. Per Antrąjį pasaulinį karą, kuomet Japonija okupavo Honkongą ir Didžiosios Britanijos valdas, Makao, likęs vieninteliu neutraliu uostu Pietų Kinijoje, suklestėjo.[8] 1955 m. jam suteiktas Portugalijos užjūrio teritorijos statusas. Kuomet 1974 m. Portugalijoje žlugo autoritarinis režimas, Makao buvo suteikta plati ekonominė ir politinė autonomija.[8] Miestas netruko išgarsėti kaip lošimo namų ir naktinių klubų sostinė.[8] Makao tapo Vakarų kultūros centru Pietryčių Azijoje. 1979 m. Kinijai ir Portugalijai užmezgus diplomatinius santykius, prasidėjo derybos dėl Makao grąžinimo Kinijai. 1987 m. sutartimi Portugalija įsipareigojo 1999 m. perduoti Makao Kinijai, ši – 50 metų po perėmimo išlaikyti krašto autonomiją, socialinę ir ekonominę sanklodą. 1999 m. Makao oficialiai perleistas Kinijai.

Geografija ir klimatas

redaguoti

Teritorinis vienetas apima pietinėje šalies pakrantėje esantį Makao pusiasalį, išsikišusį į Pietų Kinijos jūrą ties Perlų upės žiotimis (priešais Honkongą), bei Taipos ir Koloanės salas. Makao pusiasalio ir salų kranto linija labai vingiuota. Makao kraštovaizdį sudaro lygumos su nedidelėmis kalvomis, aukščiausia viršukalnė Tašitango kalva (174 m), stūksanti Koloanės saloje.[14]

Vyrauja subekvatorinis musoninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra 14,5 °C, liepos 28,6 °C. Per metus iškrinta apie 1900 mm kritulių (2/3 visų kritulių iškrinta vasarą). Gegužės–liepos ir spalio mėn. praūžia taifūnai.

 
Makao panorama 2013 m.

Ekonomika

redaguoti
 
Makao garsėja lošimo namais ir naktiniais klubais

Svarbiausios ūkio šakos – paslaugos ir administravimas (sukuria 91,6 % BVP).[15] Didelė dalis pajamų gaunama iš turizmo. Makao yra daug viešbučių, lošimo namų, naktinių klubų, restoranų, pramogų parkų, lenktynių trasų. Žemės ūkis menkas; Taipos ir Koloanės salose yra nedidelių ūkių, kuriuose daugiausia auginama daržovės. Taip pat vystoma žvejyba (dalis produkcijos eksportuojama į Honkongą); gaudoma krabai, krevetės.

 
Šv. Pauliaus katedros liekanos

Gyventojai

redaguoti

Makao yra tankiausiai gyvenama autonominė teritorija pasaulyje (gyventojų tankumas siekia beveik 18,5 tūkst. žm/km²). 95 % teritorijos gyventojų yra kinai, 2 % – makaoiečiai (kinų-portugalų palikuonys). 2006 m. beveik pusė (47 %) visų Makao gyventojų buvo gimę Kinijoje (daugiausia Guangdonge), 42,5 % – Makao, likusieji – Honkonge, Filipinuose ir Portugalijoje. Makao pasižymi labai žemu gimstamumo rodikliu, todėl gyventojų skaičius išsilaiko daugiausia imigracijos dėka. Be to, šis regionas pasižymi viena ilgiausių gyvenimo trukmių pasaulyje – vidutiniškai 84,3 m.

Valstybinės kalbos yra kinų (Kantono tarmė) ir portugalų. Absoliuti dauguma gyventojų vartoja kinų kalbą (Kantono, kitas tarmes, mandarinų), 0,6 % – portugalų, 1,5 % – anglų. Seniau Makao vartota, bet dabar praktiškai išnykusi Makao kreolų kalba (Patuá), kurią sudaro portugalų, kinų, malajų, sinhalų kalbų žodžiai. Makao regione labiausiai paplitę kinų tradiciniai tikėjimai, bet dėl istorinių aplinkybių čia gyvena sąlyginai nemažai krikščionių (9 %, daugiausia katalikai), dar 17 % yra budistai.

Išnašos

redaguoti
  1. Macau. The World Factbook. Central Intelligence Agency.
  2. 2,0 2,1 „World Economic Outlook Database, October 2020“. IMF.org. International Monetary Fund. Suarchyvuota iš originalo 20 September 2020. Nuoroda tikrinta 13 October 2020.
  3. Hao 2011, p. 15.
  4. Hao 2011, p. 10.
  5. Hao 2011, pp. 11–12.
  6. Wills 1998, pp. 342–344.
  7. Chan 2003, p. 496.
  8. 8,0 8,1 8,2 8,3 „Makao istorija“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-10-03.
  9. 9,0 9,1 Mendes 2013, p. 10.
  10. Garrett 2010, pp. 11–13.
  11. Sit, Cremer & Wong 1991, p. 11.
  12. de Sousa 2009, p. 79.
  13. Luke 2000, p. 723.
  14. „Makao“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-10-03.
  15. „Makao ūkis“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-10-03.
 
Vikižodynas
Laisvajame žodyne yra terminas Makao

Šaltiniai

redaguoti
Kinijos administracinis suskirstymas  

Provincijos: Anhujus | Činghajus | Dziangsi | Dziangsu | Dzilinas | Džedziangas | Fudzianas | Gansu | Guangdongas | Guidžou | Hainanas | Hebėjus | Heilongdziangas | Henanas | Hubėjus | Hunanas | Junanas | Liaoningas | Sičuanas | Šandongas | Šaansi | Šansi |

Autonominiai regionai: Guangsi | Ningsia | Tibetas | Sindziangas | Vidinė Mongolija

Išskirtieji miestai: Pekinas | Čongčingas | Šanchajus | Tiandzinas

SAR: Honkongas | Makao