Pagrindinis puslapis

(Nukreipta iš puslapio HomePage)
Sveiki atvykę į Vikipediją

Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Lietuviškojoje Vikipedijoje:
216 708 straipsniai

Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.

Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale.

Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų.
Rinktinė iliustracija
Savaitės straipsnis
Vitbeltas Vakarų Australijos žemėlapyje

Vitbeltas (angl. Wheatbelt) – vienas iš devynių Vakarų Australijos statistinių ekonominių regionų, esantis valstijos pietvakarinėje dalyje. Plotas 154 862 km². Į regiono sudėtį įeina 42 savivaldybės, kuriose gyvena 72 924 gyventojai (2021 m. gyventojų surašymo duomenys). Padalintas į penkis paregionius (subregions); vieno aiškaus regioninio centro neturi – yra penki paregionių centrai: Nortamas, Narodžinas, Meredinas, Džurien Bėjus ir Mora.

Intensyvaus žemės ūkio kraštas su augančia kasybos pramone. Pradėtas pamažu kolonizuoti XIX a. pirmoje pusėje, netrukus po pirmųjų europiečių įsikūrimo Vakarų Australijoje, intensyviau – nuo XIX a. pabaigos. Didelėje teritorijoje išvalyta natūrali augalija, steigti ūkiai javų ir gyvulių auginimui. Natūralios augalijos naikinimas sukėlė ekologinių problemų: padidėjo dirvožemio druskingumas, sumažėjo augalų ir gyvūnų rūšių, nemažai daliai likusiųjų gresia išnykimas.

Kita prasme Vitbeltu (angl. wheat – 'kviečiai' + belt – 'juosta') vadinamas apie 160 tūkst. km² dydžio pagrindinis javų auginimo regionas valstijos pietvakariuose, besitęsiantis iš šiaurės į pietus nuo Džeraldtono iki Didžiosios Australijos įlankos ir iš vakarų į rytus nuo Nortamo iki Sadern Kroso.

Daugiau...

gegužės 29 d. įvykiai
Lietuvoje

Pasaulyje

Savaitės iniciatyva
Didžiosios Kolumbijos žemėlapis 1824 m.

Didžioji Kolumbija (isp. Gran Colombia), oficialiai vadinta Kolumbijos Respublika – istorinė valstybė Pietų Amerikos šiaurės vakaruose ir Centrinės Amerikos pietuose. Apėmė dabartinės Kolumbijos, Ekvadoro, Venesuelos ir Panamos žemes, taip pat dalį dabartinių Brazilijos, Gajanos, Nikaragvos žemių.

Didžioji Kolumbija susikūrė 1819 m. pabaigoje, Simono Bolivaro revoliucionieriams išlaisvinus Naujosios Granados vicekaralystę iš rojalistų valdžios. Buvo sudaryta federacinė respublika į kurią įėjo Kundinamarkos departamentas (centras Bogota), Venesuelos departamentas (centras Karakasas) ir Kito departamentas (centras Kitas). Jų centrai buvo šalies sostinės. Tiesa, tuo metu kovos tebevyko ir rojalistai dar valdė daugelį teritorijų. 1821 m. buvo sudaryta Kukutos konstitucija, Bolivaras paskelbtas šalies prezidentu, o sostinė įtvirtinta Bogotoje. Dėl to kilo neramumai tarp pačių nepriklausomybės rėmėjų, nes vieni pasisakė už regionų autonomiją, o kiti už stiprią centrinę valdžią, kurios pagalba būtų galima galutinai nugalėti rojalistus. 1824 m. šalis perdalinta administraciškai iš naujo. Nors laikinai nesutarimai atidėti vardan kovos su rojalistais, tačiau vėliau šis klausimas vėl aktyviai keltas. Venesueloje kilo liberalų judėjimas, siekęs nepriklausomybės nuo Bogotos valdžios. Jie susijungė su konservatorių vadovu Chosė Antonijumi Paesu. Jam paramą išreiškė ir Ekvadoras. Buvo iškilęs pilietinio karo pavojus, bet Bolivarui ir Paesui pavyko pasiekti taikų susitarimą. 1828 m. Bolivaras bandė priimti naują konstituciją, tačiau pritarimo nesulaukė. Didžioji Kolumbija įsitraukė į karą prieš rojalistų valdomą Peru, 1830 m. Simonas Bolivaras pasitraukė iš prezidento pareigų, o šalyje ir toliau klestėjo chaosas. 1831 m. Didžioji Kolumbija panaikinta: Venesuela ir Ekvadoras atsiskyrė, o likusi teritorija sudarė Naujosios Granados respubliką (vėliau ji suskilo į Kolumbiją ir Panamą).

Daugiau…

Šios savaitės iniciatyva yra ispanakalbių valstybių istorija.
Naujienos


Kalba