Bogota, pilnas pavadinimas Santa Fė de Bogota (isp. Bogotá, ofic. Santa Fe de Bogotá) – miestas vidurio Kolumbijoje, šalies sostinė ir didžiausias miestas, sutampa su sostinės apygardos ribomis. Miestas išsidėstęs 2640 m aukštyje virš jūros lygio, kalnų apsuptoje lygumoje, Rytinėje Kordiljeroje (Andų kalnų dalis). Klimatas vidutinis, metinė temperatūra apie 14 °C. Bogota yra vienas iš labiausiai besiplečiančių Pietų Amerikos metropolinių arealų (pagrindiniai priemiesčiai – Bosa, Engativá, Fontibón, Suba, Usaquén, Usme).

Bogota
Santa Fe de Bogotá
            
Bogotos senamiestis La Kandelarija
Bogota
Bogota
4°35′53″ š. pl. 74°4′33″ v. ilg. / 4.59806°š. pl. 74.07583°r. ilg. / 4.59806; 74.07583 (Bogota)
Laiko juosta: (UTC-5)
Valstybė Kolumbijos vėliava Kolumbija
Įkūrimo data 1538 m.
Meras Gustavo Petro
Gyventojų (2018[1]) 7 387 400
Plotas 416 km²
Tankumas (2018[1]) 17 758 žm./km²
Altitudė 2 582 m
Tinklalapis [1]
Vikiteka Bogota

Pramonės šakos: spauda ir leidyba, automobilių surinkimas, maisto apdirbimas, tekstilė, metalo apdirbimas, mašinos ir įrengimai, elektros prietaisai. Mieste yra daug bankų ir korporacijų. Bogota su kitais miestas susisiekia greta nutiesta Panamerikos magistrale, geležinkeliais, yra tarptautinis El Dorado oro uostas. Veikia valstybinis universitetas, aukso muziejus, stovi paminklas šalies didvyriui Simonui Bolivarui.

Bogotos senamiesčiui būdingos siauros gatvelės, su vienaukščiais ar dviaukščiais kolonijinės architektūros pastatais (yra XVI–XIX a. paminklų), besidriekiančios išilgai kalnų. Naujuose rajonuose – platūs prospektai su šiuolaikine architektūra[2].

Istorija redaguoti

Indėnų laikais miestas vadinosi Bakata ir buvo didelis muiskų civilizacijos centras. 1538 m. rugpjūčio 6 d. konkistadoras Gonsalas Chimenesas de Kesada (Jiménez de Quesada) įkūrė naują miestą ir pavadino Santa Fé de Bacatá. Ilgainiui Bakata tapo Bogota.

XVI–XIX a. buvo Naujosios Granados karalystės sostine.

Šaltiniai redaguoti

  1. BOGOTÁ, citypopulation.de
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 65